Parofor 175 mg/ml injekcinis tirpalas kiaulėms

国: リトアニア

言語: リトアニア語

ソース: SMCA (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba)

から入手可能:

Huvepharma NV (Belgija)

ATCコード:

QJ01GB92

医薬品形態:

injekcinis tirpalas

構図:

1 ml yra: veikliosios medžiagos: paromomicino sulfato 250 mg, atitinkančio 175 mg arba 175 000 TV paromomicino

処方タイプ:

receptinis

製:

Biovet Joint Stock Company (Bulgarija)

適応症:

Paromomicinas yra skirtas gydyti bakterinėms infekcijoms, kurias sukelia paromomicinui jautrūs patogenai, jeigu infekcijos vietoje pasiekiama efektyvi koncentracija.

製品概要:

Pakuotė: LT/2/18/2502/001 100 ml buteliukas. Tinkamumo laikas: Veterinarinio vaisto tinkamumo laikas nepažeidus pirminės pakuotės, – 2 metai. Tinkamumo laikas, atidarius pirminę pakuotę, – 28 paros.

製品の特徴

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS
1.
VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS
Parofor 175 mg/ml injekcinis tirpalas kiaulėms.
2.
KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
1 ml yra:
veikliosios medžiagos:
paromomicino sulfato 250 mg, atitinkančio 175 mg arba 175 000 TV
paromomicino;
PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ:
chlorokrezolio
1,0 mg,
natrio metabisulfito (E223)
3,0 mg.
Išsamų pagalbinių medžiagų sąrašą žr. 6.1 p.
3.
VAISTO FORMA
Injekcinis tirpalas.
Skaidrus geltonas iki gintaro spalvos tirpalas.
4.
KLINIKINIAI DUOMENYS
4.1
PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠis (-ys)
Kiaulės (paršeliai).
4.2
NAUDOJIMO INDIKACIJOS NURODANT PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠIS.
Paromomicinas yra skirtas gydyti bakterinėms infekcijoms, kurias
sukelia paromomicinui jautrūs
patogenai, jeigu infekcijos vietoje pasiekiama efektyvi koncentracija.
4.3
Kontraindikacijos
Negalima naudoti esant padidėjusiam jautrumui paromomicinui, kitiems
aminoglikozidams ar bet
kuriai iš pagalbinių medžiagų.
Negalima naudoti sutrikus inkstų ar kepenų funkcijoms.
4.4
Specialieji ĮSPĖJIMAI, NAUDOJANT ATSKIRŲ RŪŠIŲ PASKIRTIES
GYVŪNAMS
Nėra.
4.5
SPECIALIOSIOS NAUDOJIMO ATSARGUMO PRIEMONĖS
Specialiosios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams
Įtarus
_Pseudomonas aeruginosa_
sukeltą infekciją, prieš pradedant gydyti reikia nustatyti šios
bakterijos tikslinio patogeno jautrumą.
Veterinarinio vaisto naudojimą reikia derinti su gera vadybos
praktika, t.y., gera higiena, tinkama
ventiliacija, neankštomis laikymo sąlygomis.
Kadangi veterinarinis vaistas gali veikti ototoksiškai ir
nefrotoksiškai, rekomenduotina įvertinti inkstų
būklę. Dėl šio ototoksinio ir nefrotoksinio poveikio, vaisto
naudojimas naujagimiams gyvūnams turi
būti pagrįstas atsakingo veterinarijos gydytojo atlikto naudos ir
rizikos vertinimo rezultatais.
Atsižvelgiant į siaurą aminoglikozidų saugumo ribą, dozę reikia
sumažinti antsvorio turintiems ar
skysčių netekusiems gyvūnams, ar gyvūnams, kurių inkstų funkcija
yra sutrikusi.
Būtina vengti ilgo ar pakartotino veterinar