Parofor 175 mg/ml injekcinis tirpalas kiaulėms

Šalis: Lietuva

kalba: lietuvių

Šaltinis: SMCA (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba)

Prieinama:

Huvepharma NV (Belgija)

ATC kodas:

QJ01GB92

Vaisto forma:

injekcinis tirpalas

Sudėtis:

1 ml yra: veikliosios medžiagos: paromomicino sulfato 250 mg, atitinkančio 175 mg arba 175 000 TV paromomicino

Recepto tipas:

receptinis

Pagaminta:

Biovet Joint Stock Company (Bulgarija)

Terapinės indikacijos:

Paromomicinas yra skirtas gydyti bakterinėms infekcijoms, kurias sukelia paromomicinui jautrūs patogenai, jeigu infekcijos vietoje pasiekiama efektyvi koncentracija.

Produkto santrauka:

Pakuotė: LT/2/18/2502/001 100 ml buteliukas. Tinkamumo laikas: Veterinarinio vaisto tinkamumo laikas nepažeidus pirminės pakuotės, – 2 metai. Tinkamumo laikas, atidarius pirminę pakuotę, – 28 paros.

Prekės savybės

VETERINARINIO VAISTO APRAŠAS
1.
VETERINARINIO VAISTO PAVADINIMAS
Parofor 175 mg/ml injekcinis tirpalas kiaulėms.
2.
KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
1 ml yra:
veikliosios medžiagos:
paromomicino sulfato 250 mg, atitinkančio 175 mg arba 175 000 TV
paromomicino;
PAGALBINIŲ MEDŽIAGŲ:
chlorokrezolio
1,0 mg,
natrio metabisulfito (E223)
3,0 mg.
Išsamų pagalbinių medžiagų sąrašą žr. 6.1 p.
3.
VAISTO FORMA
Injekcinis tirpalas.
Skaidrus geltonas iki gintaro spalvos tirpalas.
4.
KLINIKINIAI DUOMENYS
4.1
PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠis (-ys)
Kiaulės (paršeliai).
4.2
NAUDOJIMO INDIKACIJOS NURODANT PASKIRTIES GYVŪNŲ RŪŠIS.
Paromomicinas yra skirtas gydyti bakterinėms infekcijoms, kurias
sukelia paromomicinui jautrūs
patogenai, jeigu infekcijos vietoje pasiekiama efektyvi koncentracija.
4.3
Kontraindikacijos
Negalima naudoti esant padidėjusiam jautrumui paromomicinui, kitiems
aminoglikozidams ar bet
kuriai iš pagalbinių medžiagų.
Negalima naudoti sutrikus inkstų ar kepenų funkcijoms.
4.4
Specialieji ĮSPĖJIMAI, NAUDOJANT ATSKIRŲ RŪŠIŲ PASKIRTIES
GYVŪNAMS
Nėra.
4.5
SPECIALIOSIOS NAUDOJIMO ATSARGUMO PRIEMONĖS
Specialiosios atsargumo priemonės, naudojant vaistą gyvūnams
Įtarus
_Pseudomonas aeruginosa_
sukeltą infekciją, prieš pradedant gydyti reikia nustatyti šios
bakterijos tikslinio patogeno jautrumą.
Veterinarinio vaisto naudojimą reikia derinti su gera vadybos
praktika, t.y., gera higiena, tinkama
ventiliacija, neankštomis laikymo sąlygomis.
Kadangi veterinarinis vaistas gali veikti ototoksiškai ir
nefrotoksiškai, rekomenduotina įvertinti inkstų
būklę. Dėl šio ototoksinio ir nefrotoksinio poveikio, vaisto
naudojimas naujagimiams gyvūnams turi
būti pagrįstas atsakingo veterinarijos gydytojo atlikto naudos ir
rizikos vertinimo rezultatais.
Atsižvelgiant į siaurą aminoglikozidų saugumo ribą, dozę reikia
sumažinti antsvorio turintiems ar
skysčių netekusiems gyvūnams, ar gyvūnams, kurių inkstų funkcija
yra sutrikusi.
Būtina vengti ilgo ar pakartotino veterinar