Amoxil

Šalis: Lietuva

kalba: lietuvių

Šaltinis: SMCA (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba)

Veiklioji medžiaga:

Amoksicilinas

Prieinama:

Beecham Group plc.

ATC kodas:

J01CA04

INN (Tarptautinis Pavadinimas):

Amoxicillin

Dozė:

1 g; 250 mg/5 ml; 500 mg

Vaisto forma:

kietosios kapsulės

Vartojimo būdas:

vartoti per burną

Recepto tipas:

Receptinis

Gydymo sritis:

Amoxicillin

Autorizacija statusas:

Išregistruotas

Leidimo data:

2010-11-10

Prekės savybės

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA
1
1.
VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS
Amoxil 1 g disperguojamosios tabletės
2.
KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS
Kiekvienoje disperguojamojoje tabletėje yra amoksicilino trihidrato
kiekis, kuris atitinka 1 g
amoksicilino.
Pagalbinė medžiaga, kurios poveikis žinomas
Vienoje tabletėje yra 20 mg aspartamo (E951).
Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.
3.
FARMACINĖ FORMA
Disperguojamoji tabletė.
Baltos arba beveik baltos spalvos ovalios tabletės su vagele, ant
kurių išraižyta „1 g“. Vagelė skirta tik
tabletei perlaužti, kad būtų lengviau nuryti, bet ne jai padalyti
į lygias dozes.
4.
KLINIKINĖ INFORMACIJA
4.1
TERAPINĖS INDIKACIJOS
Amoxil skirtas suaugusiųjų ir vaikų išvardytų infekcinių ligų
gydymui (žr. 4.2, 4.4 ir 5.1 skyrius).
-
Ūminis bakterinis sinusitas.
-
Ūminis vidurinės ausies uždegimas.
-
Ūminis streptokokinis tonzilitas ir faringitas.
-
Lėtinio bronchito paūmėjimas.
-
Bendruomenėje įgyta pneumonija.
-
Ūminis cistitas.
-
Simptomų nesukelianti nėščiųjų bakteriurija.
-
Ūminis pielonefritas.
-
Vidurių šiltinė ir paratifas.
-
Dantų abscesas su išplitusiu celiulitu.
-
Protezuoto sąnario infekcija.
-
_Helicobacter pylori_ naikinimas.
-
Laimo liga.
Amoxil taip pat skirtas endokardito profilaktikai.
Reikia atsižvelgti į oficialias vietines tinkamo antimikrobinių
vaistinių preparatų vartojimo
rekomendacijas.
4.2
DOZAVIMAS IR VARTOJIMO METODAS
Dozavimas
Amoxil dozė kuriai nors infekcinei ligai gydyti parenkama
atsižvelgiant į:
-
tikėtiną ligos sukėlėją ir galimą jo jautrumą antibakteriniams
vaistiniams preparatams (žr.
4.4 skyrių);
-
infekcinės ligos sunkumą ir lokalizaciją;
2
-
paciento amžių, kūno masę ir inkstų funkciją (kaip nurodyta
toliau).
Gydymo trukmę reikia nustatyti, atsižvelgiant į infekcijos rūšį
ir paciento organizmo reakciją, ir ji
paprastai turi būti kiek galima trumpesnė. Kai kurias infekcines
ligas reikia gydyti ilgiau (apie ilgalaikį
gydymą žr. 4.4 skyriuje