Sutent

Evrópusambandið - litháíska - EMA (European Medicines Agency)

Kauptu það núna

Upplýsingar fylgiseðill PIL
Vara einkenni SPC
Opinber matsskýrsla PAR
Virkt innihaldsefni:
sunitinibas
Fáanlegur frá:
Pfizer Limited
ATC númer:
L01XE04
INN (Alþjóðlegt nafn):
sunitinib
Meðferðarhópur:
Antinavikiniai vaistai agentai,
Lækningarsvæði:
Virškinimo Trakto Stromos Navikai, Vėžys, Inkstų Ląstelių, Neuroendokrininių Navikų
Ábendingar:
Virškinimo trakto stromos navikas (GIST), Sutent nurodomas gydymo unresectable ir/arba metastazavusio piktybinių virškinimo trakto stromos navikas (GIST) suaugusiems po nesėkmės imatinib mesilate gydymo dėl pasipriešinimo ar netolerancija. Metastazavusiu inkstų ląstelių karcinoma (MRCC), Sutent fluorouracilu ir folino išplėstinė/metastazavusiu inkstų ląstelių karcinoma (MRCC) suaugusiems. Kasos neuroendokrininių navikų (pNET), Sutent nurodomas gydymo unresectable arba metastazavusio, gerai diferencijuoti kasos neuroendokrininių navikų ligų progresavimą suaugusieji. Patirtis , įgyta dirbant su Sutent kaip pirmos eilės gydymas yra ribotas (žr. skyrių 5.
Vörulýsing:
Revision: 38
Leyfisstaða:
Įgaliotas
Leyfisnúmer:
EMEA/H/C/000687
Leyfisdagur:
2006-07-19
EMEA númer:
EMEA/H/C/000687

Skjöl

Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - búlgarska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - tékkneska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - eistneska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - lettneska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - ungverska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - maltneska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - hollenska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - portúgalska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - rúmenska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - slóvakíska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - slóvenska
Samantekt á eiginleikum vöru Samantekt á eiginleikum vöru - norskt bókmál
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - króatíska

B. PAKUOTĖS LAPELIS

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui

Sutent 12,5 mg kietosios kapsulės

Sutent 25 mg kietosios kapsulės

Sutent 37,5 mg kietosios kapsulės

Sutent 50 mg kietosios kapsulės

sunitinibas

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti šį vaistą, nes jame pateikiama Jums

svarbi informacija.

Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems

pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į

gydytoją arba vaistininką. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

Kas yra Sutent ir kam jis vartojamas

Kas žinotina prieš vartojant Sutent

Kaip vartoti Sutent

Galimas šalutinis poveikis

Kaip laikyti Sutent

Pakuotės turinys ir kita informacija

1.

Kas yra Sutent ir kam jis vartojamas

Sutent sudėtyje yra veikliosios medžiagos sunitinibo, kuris yra stipraus poveikio proteinkinazės

inhibitorius. Tai yra vaistas nuo vėžio, kuris slopina tam tikros grupės baltymų, kurie susiję su vėžio

ląstelių augimu ir plitimu, aktyvumą.

Sutent skiriamas gydyti suaugusiesiems, kuriems yra diagnozuotas toliau nurodytų rūšių vėžys:

virškinimo trakto stromos navikas (VTSN) – šiuo vaistu yra gydomas toks skrandžio ir žarnų

vėžys, kurio neveikia imatinibas arba pacientas negali vartoti imatinibo;

metastazavęs inkstų ląstelių vėžys (MILV) – tai yra toks inkstų vėžys, kuris yra išplitęs į kitas

kūno vietas;

kasos neuroendokrininiai navikai (kNEN) (hormonus išskiriančių kasos ląstelių navikai), kurie

progresuoja arba jų negalima pašalinti operuojant.

Jeigu kiltų bet kokių klausimų apie Sutent poveikį arba kodėl šio vaisto skyrė Jums, klauskite gydytojo

arba vaistininko.

2.

Kas žinotina prieš vartojant Sutent

Sutent vartoti negalima:

jeigu yra alergija sunitinibui arba bet kuriai pagalbinei Sutent medžiagai (jos išvardytos

6 skyriuje).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami vartoti Sutent.

-

Jeigu yra padidėjęs kraujospūdis. Sutent gali didinti kraujospūdį. Gydymo Sutent metu Jūsų

gydytojas gali matuoti kraujospūdį ir, prireikus, Jums gali būti skiriami vaistai kraujospūdžiui

mažinti.

Jeigu sergate arba anksčiau Jums buvo diagnozuota kraujo liga, kraujavimo sutrikimai

arba buvo kraujosruvų. Gydymas Sutent gali didinti kraujavimo riziką arba sukelti kai kurių

kraujo ląstelių pokyčius, dėl kurių gali pasireikšti anemija arba pakisti kraujo gebėjimas krešėti.

Jeigu vartojate varfariną arba acenokumarolį (vaistų, kurie padeda apsisaugoti nuo kraujo

krešulių formavimosi), kraujavimo rizika gali būti didesnė. Pasakykite gydytojui, jeigu vartojant

Sutent pasireiškia koks nors kraujavimas.

Jeigu sergate širdies liga. Sutent gali sukelti širdies sutrikimus. Pasakykite gydytojui, jeigu

jaučiatės pavargę, pasunkėja kvėpavimas arba patinsta kojos ir kulkšnys.

Jeigu atsirado nenormalių širdies plakimo pokyčių. Sutent gali sukelti nenormalų širdies

plakimą. Gydytojas gali užrašyti elektrokardiogramą, kad įvertintų šiuos sutrikimus gydymo

Sutent metu. Pasakykite gydytojui, jeigu gydydamiesi Sutent, jaučiate galvos svaigimą, alpstate

arba yra nenormalus pulsas.

Jeigu neseniai buvo susiformavę kraujo krešulių venose ir (arba) arterijose (kraujagyslių

rūšis), įskaitant insultą, širdies priepuolį, emboliją arba trombozę. Nedelsdami praneškite

gydytojui, jeigu gydymo Sutent metu atsiranda tokių simptomų, kaip krūtinės skausmas arba

spaudimas, rankų, nugaros, kaklo ar žandikaulio skausmas, dusulys, 1 kūno pusės nutirpimas

arba silpnumas, sunku kalbėti, pasireiškia galvos skausmas arba svaigulys.

Jeigu Jums šiuo metu arba praeityje buvo diagnozuota aneurizma (kraujagyslės sienelės

išsipūtimas ir susilpnėjimas) arba kraujagyslės sienelės įplyšimas.

-

Jei Jums yra arba buvo smulkiausių kraujagyslių pažeidimų, vadinamų mikroangiopatine

tromboze (MAT). Pasakykite gydytojui, jei pasireiškia karščiavimas, nuovargis, kraujosruvos,

kraujavimas, patinimas, sumišimas, apakimas ir priepuoliai.

Jeigu yra skydliaukės sutrikimų. Sutent gali sukelti skydliaukės sutrikimus. Pasakykite

gydytojui, jeigu besigydydami Sutent, greičiau nuvargstate, šąlate labiau nei kiti žmonės arba

pažemėja balsas. Jūsų skydliaukės būklė bus ištirta prieš pradedant gydymą Sutent ir reguliariai

tiriama gydymo metu. Jeigu skydliaukėje gaminasi per mažai skydliaukės hormonų, gali būti

paskirtas pakeičiamasis gydymas hormonais.

Jeigu yra arba anksčiau buvo kasos ar tulžies pūslės funkcijos sutrikimų. Pasakykite

gydytojui, jeigu pasireiškia kuris nors iš išvardytų požymių arba simptomų: skrandžio srities

(viršutinės pilvo dalies) skausmas, pykinimas, vėmimas ir karščiavimas. Juos gali sukelti kasos

ar tulžies pūslės uždegimas.

Jeigu yra arba anksčiau buvo kepenų funkcijos sutrikimų. Pasakykite gydytojui, jeigu

gydymo Sutent metu pasireiškia kuris nors iš išvardytų kepenų funkcijos sutrikimo požymių

arba simptomų: niežulys, akių ar odos pageltimas, šlapimo patamsėjimas, viršutinės dešinės

pilvo dalies skausmas ir diskomfortas. Gydytojas turės atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų Jūsų

kepenų funkciją prieš gydymą bei gydymo Sutent metu ir tais atvejais, kai yra klinikinių

indikacijų.

Jeigu yra arba anksčiau buvo inkstų funkcijos sutrikimų. Gydytojas turės stebėti Jūsų inkstų

funkciją.

Jeigu yra numatyta atlikti chirurginę operaciją arba neseniai buvote operuotas. Sutent gali

turėti įtakos žaizdų gijimui. Paprastai prieš operaciją Sutent vartojimas bus nutrauktas. Kada bus

galima atnaujinti Sutent vartojimą, nuspręs gydytojas.

-

Gali būti patarta pasitikrinti dantis prieš pradedant gydymą Sutent.

Jeigu skauda arba anksčiau skaudėjo burną, dantis ir (arba) žandikaulį, buvo patinimas

arba opų burnoje, pasireiškė žandikaulio nutirpimas ar sunkumas arba netekote danties,

apie tai nedelsdami pasakykite gydytojui ir dantų gydytojui;

jeigu Jums reikia atlikti invazinį dantų gydymą arba odontologinę operaciją, dantų

gydytojui pasakykite, kad gydotės Sutent, ypač jeigu kartu vartojate arba vartojote

bisfosfonatų į veną. Bisfosfonatai yra vaistai, kurie saugo nuo kaulų komplikacijų, kurias

gali sukelti kitos medicininės būklės.

Jeigu yra arba kada nors buvo odos ir poodinio audinio sutrikimų. Vartojant šį vaistą, gali

pasireikšti būklė, kuri vadinama gangrenine pioderma (skausmingas odos išopėjimas), arba

nekrozuojantis fascitas (greitai plintanti odos / minkštųjų audinių infekcija, kuri gali būti

pavojinga gyvybei). Jeigu aplink odos pažeidimą atsiranda infekcinės ligos simptomų, įskaitant

karščiavimą, skausmą, paraudimą, patinimą arba pūlių ar kraujo išsiskyrimą, nedelsdami

kreipkitės į gydytoją. Šis reiškinys paprastai būna laikinas ir išnyksta, nutraukus sunitinibo

vartojimą. Vartojant sunitinibą, buvo pranešta apie sunkius odos išbėrimus (Stevens-Johnson

sindromą, toksinę epidermio nekrolizę, daugiaformę eritemą), kurie iš pradžių pasireiškė į

taikinius panašių rausvų dėmių ar žiedinių dėmių, dažnai su pūslele centre, atsiradimu ant

liemens. Išbėrimas gali progresuoti iki išplitusio odos pūslėtumo arba lupimosi ir kelti pavojų

gyvybei. Jeigu pasireiškia išbėrimas arba tokie odos simptomai, nedelsdami kreipkitės į

gydytoją.

Jeigu pasireiškia arba anksčiau pasireiškė priepuoliai. Kiek galima greičiau pasakykite

gydytojui, jeigu padidėja kraujospūdis, pasireiškia galvos skausmas arba apankate.

Jei sergate diabetu. Siekiant sumažinti mažo cukraus kiekio kraujyje pavojų, diabetu

sergantiems pacientams reguliariai tikrinamas cukraus kiekis kraujyje, kad būtų galima įvertinti,

ar nereikia koreguoti vaisto nuo diabeto dozės. Kuo greičiau praneškite gydytojui, jeigu jaučiate

bet kokius sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje požymius ar simptomus (nuovargį, stiprų širdies

plakimą, prakaitavimą, alkį ar praradote sąmonę).

Vaikams ir paaugliams

Sutent nerekomenduojama vartoti jaunesniems kaip 18 metų žmonėms.

Kiti vaistai ir Sutent

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų, įskaitant įsigytus be recepto, arba dėl to nesate tikri,

apie tai pasakykite gydytojui arba vaistininkui.

Kai kurie vaistai gali keisti Sutent kiekį organzime. Turite pasakyti gydytojui, jeigu vartojate vaistų,

kurių sudėtyje yra tokių medžiagų:

ketokonazolo, itrakonazolo (gydomos grybelių sukeltos infekcijos);

eritromicino, klaritromicino, rifampicino (vaistų, kuriais gydomos infekcijos);

ritonaviro (vaisto nuo ŽIV);

deksametazono (kortikosteroido, kuriuo gydomos įvairios ligos tokios kaip alergijos/kvėpavimo

sutrikimai arba odos ligos);

fenitoino, karbamazepino, fenobarbitalio (vartojami epilepsijai ar kitokioms neurologinėms

būklėms gydyti);

vaistažolių preparatų, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum) (gydoma depresija

ir nerimas).

Sutent vartojimas su maistu ir gėrimais

Gydantis Sutent, reikia vengti gerti greipfrutų sulčių.

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, žindote kūdikį, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš

vartodama šį vaistą pasitarkite su gydytojui arba vaistininku.

Jeigu galite pastoti, turite naudoti veiksmingą kontracepcijos metodą gydymo Sutent metu.

Jeigu žindote kūdikį, apie tai pasakykite gydytojui. Gydantis Sutent, žindyti negalima.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Jeigu jaučiate galvos svaigimą arba neįprastą nuovargį, vairuokite ir mechanizmus valdykite itin

atsargiai.

3.

Kaip vartoti Sutent

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją.

Reikiamą dozę Jums paskirs gydytojas, atsižvelgdamas į gydomo vėžio rūšį. Jeigu gydomas:

VTSN arba MILV, įprasta dozė yra 50 mg vieną kartą per parą, kurią reikia gerti 28 dienas (4

savaites), po to daryti 14 dienų (2 savaičių) pertrauką (vaisto nevartoti), 6 savaičių ciklais.

kNEN, įprasta dozė yra 37,5 mg vieną kartą per parą be pertraukos.

Gydytojas nurodys tinkamą dozę, taip pat kada reikia nutraukti gydymą Sutent.

Sutent galima vartoti valgant arba be maisto.

Ką daryti pavartojus per didelę Sutent dozę?

Jeigu atsitiktinai išgėrėte per daug kapsulių, apie tai nedelsdami pasakykite gydytojui. Jums gali

prireikti medicininės pagalbos.

Pamiršus pavartoti Sutent

Negalima vartoti dvigubos dozės norint kompensuoti praleistą dozę.

4.

Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Turite nedelsdami kreiptis į gydytoją, jeigu pasireiškia koks nors sunkus šalutinis poveikis (taip pat žr.

,,Kas žinotina prieš vartojant Sutent“).

Širdies ligos. Pasakykite gydytojui, jeigu jaučiatės labai pavargę, pasunkėja kvėpavimas arba patinsta

kojos ir kulkšnys. Tai gali būti širdies sutrikimo, įskaitant širdies nepakankamumą ir širdies raumens

sutrikimus (kardiomiopatija) simptomai.

Plaučių arba kvėpavimo sutrikimai. Pasakykite gydytojui, jeigu pasireiškė kosulys, krūtinės

skausmas, staiga pasireiškia dusulys arba atkosite kraujo. Tai gali būti būklės, vadinamos plaučių

embolija, kuri pasireiškia dėl kraujo krešulių patekimo į plaučius, simptomai.

Inkstų funkcijos sutrikimai. Pasakykite gydytojui, jeigu pakito šlapinimosi dažnis arba nesišlapinate.

Tai gali rodyti inkstų nepakankamumą.

Kraujavimas. Pasakykite gydytojui, jeigu gydymo Sutent metu pasireiškia kuris nors iš šių simptomų

arba sunkus kraujavimo sutrikimas: pilvo skausmas ar patinimas; vėmimas krauju; juodos lipnios

išmatos; kruvinas šlapimas; galvos skausmas arba psichinės būklės pokyčiai; kosulys iki kraujo ar

kraujingų skreplių atkosėjimo iš plaučių ar kvėpavimo takų.

Naviko irimas, dėl kurio pasireiškia žarnos prakiurimas. Pasakykite gydytojui, jeigu pasireiškia

sunkus pilvo skausmas, karščiavimas, pykinimas, vėmimas, kraujas išmatose arba atsiranda

tuštinimosi pokyčių.

Kitas šalutinis poveikis vartojant Sutent gali būti

Labai dažnas (gali pasireikšti dažniau kaip 1 iš 10 žmonių)

Kraujo plokštelių (trombocitų), raudonųjų ir (arba) baltųjų kraujo ląstelių (pvz., neutrofilų)

kiekio sumažėjimas.

Kvėpavimo pasunkėjimas.

Kraujospūdžio padidėjimas.

Labai didelis nuovargis, jėgų neturėjimas.

Audinių patinimas dėl po oda ir aplink akis susikaupusio skysčio, gilus alerginis išbėrimas.

Burnos skausmas ar dirginimas, burnos skausmingumas, uždegimas ar džiūvimas, skonio

sutrikimai, skrandžio veiklos sutrikimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, vidurių

užkietėjimas, pilvo skausmas ar pabrinkimas, apetito nebuvimas ar sumažėjimas.

Sumažėjusi skydliaukės veikla (hipotirozė).

Svaigulys.

Galvos skausmas.

Kraujavimas iš nosies.

Nugaros skausmas, sąnarių skausmas.

Rankų ir kojų skausmas.

Geltona odos spalva / odos spalvos pokytis, pernelyg didelė odos pigmentacija, plaukų spalvos

pokytis, delnų ir pėdų išbėrimas, išbėrimas, odos sausumas.

Kosulys.

Karščiavimas.

Negalėjimas užmigti.

Dažnas (gali pasireikšti iki 1 iš 10 žmonių)

Kraujo krešulių susidarymas kraujagyslėse.

Nepakankamas kraujo pritekėjimas į širdies raumenį dėl obstrukcijos ar vainikinių arterijų

susiaurėjimo.

Krūtinės skausmas.

Širdies išstumiamo kraujo kiekio sumažėjimas.

Skysčių kaupimasis, įskaitant aplink plaučius.

Infekcinės ligos.

Sunkios infekcinės ligos komplikacija (esant kraujo užkrėtimui), dėl kurios gali būti pažeistas

audinys, kilti organų nepakankamumas ir ištikti mirtis.

Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje (žr. 2 skyrių).

Baltymo šalinimas su šlapimu, dėl kurio kartais gali pasireikšti patinimas.

Į gripą panašus sindromas.

Nenormalūs kraujo tyrimai, įskaitant kasos ir kepenų fermentų rodmenis.

Padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje.

Hemorojus, tiesiosios žarnos skausmas, kraujavimas iš dantenų, rijimo pasunkėjimas arba

negalėjimas nuryti.

Liežuvio deginimas ar skausmingumas, virškinimo trakto gleivinės uždegimas, gausus dujų

kaupimasis skrandyje ar žarnose.

Kūno svorio sumažėjimas.

Skeleto (kaulų) ir raumenų skausmas, raumenų silpnumas, raumenų nuovargis, raumenų

skausmas, raumenų spazmai.

Nosies sausumas, nosies gleivinės paburkimas.

Smarkesnis ašarų išsiskyrimas.

Nenormalūs odos jutimai, niežulys, odos lupimasis ir odos uždegimas, pūslės, spuogai, nagų

spalvos pokytis, nuplikimas.

Nenormalūs jutimai galūnėse.

Nenormalus jutimų, ypač lytėjimo susilpnėjimas ar sustiprėjimas.

Rėmuo.

Skysčių netekimas.

Kraujo samplūdis į veidą ir kaklą.

Nenormali šlapimo spalva.

Depresija.

Šaltkrėtis.

Nedažnas (gali pasireikšti iki 1 iš 100 žmonių)

Gyvybei pavojinga poodinio audinio (įskaitant išangės ir lyties organų sritį) infekcinė liga (žr. 2

skyrių).

Insultas

Miokardo infarktas dėl nutrūkusio arba sumažėjusio kraujo pritekėjimo į širdį.

Širdies elektrinio aktyvumo pokyčiai arba nenormalus širdies plakimas.

Skysčių kaupimasis aplink širdį (skystis perikardo ertmėje).

Kepenų nepakankamumas.

Skrandžio (pilvo) skausmas dėl kasos uždegimo.

Naviko irimas, dėl kurio prakiūra žarna (žarnos perforacija).

Tulžies pūslės uždegimas (patinimas ir paraudimas) su ar be akmenų susidarymo.

Nenormalus pasažas, susidarius į vamzdelį panašiam kanalui tarp vienos įprastos kūno ertmės ir

kitos kūno ertmės ar odos.

Burnos, danties ir (arba) žandikaulio skausmas, patinimas ar opos burnoje, žandikaulio

nutirpimas arba sunkumo pojūtis, danties netekimas. Tai gali būti kaulo pažaidos požymiai ir

simptomai (osteonekrozė) (žr. 2 skyrių).

Pernelyg didelė skydliaukės hormonų gamyba, dėl kurios padidėja organizmo ramybėje

sunaudojamos energijos kiekis.

Žaizdų po operacijos gijimo sutrikimai.

Padidėjęs raumenų fermento (kreatinfosfokinazės) kiekis kraujyje.

Pernelyg stipri reakcija į alergeną, įskaitant šienligę, odos išbėrimą, odos niežėjimą, dilgėlinę,

kūno dalių tinimą ir kvėpavimo sutrikimus.

Storosios žarnos uždegimas (kolitas, išeminis kolitas).

Retas (gali pasireikšti 1 iš 1 000 žmonių)

Sunki odos ir (arba) gleivinių reakcija (Stevens-Johnson sindromas, toksinė epidermio nekrolizė,

daugiaformė eritema).

Naviko lizės sindromas (NLS). Tai grupė medžiagų apykaitos komplikacijų, kurios gali

pasireikšti gydant vėžį. Šias komplikacijas sukelia medžiagų apykaitos produktai, kurių

atsiranda dėl žuvusių vėžinių ląstelių, ir tai gali būti: pykinimas, kvėpavimo pasunkėjimas,

neritmiškas širdies plakimas, raumenų mėšlungis, priepuoliai, šlapimo drumstumas ir nuovargis,

susijęs su nenormaliais laboratorinių tyrimų rodmenimis (didelėmis kalio, šlapimo rūgšties ir

fosforo koncentracijomis bei mažomis kalcio koncentracijomis kraujyje), dėl kurių gali sutrikti

inkstų funkcija ir pasireikšti ūminis inkstų nepakankamumas.

Nenormalus raumenų irimas, dėl kurio gali sutrikti inkstų funkcija (rabdomiolizė).

Nenormalūs smegenų pokyčiai, dėl kurių gali pasireikšti simptomų derinys, įskaitant galvos

skausmą, sumišimą, priepuolius ir apakimą (laikinas užpakalinės leukoencefalopatijos

sindromas).

Skausmingas odos išopėjimas (gangreninė pioderma).

Kepenų uždegimas (hepatitas).

Skydliaukės uždegimas.

Smulkiausių kraujagyslių pažeidimai, vadinami mikroangiopatine tromboze (MAT).

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis):

Kraujagyslės sienelės išsipūtimas ir susilpnėjimas arba kraujagyslės sienelės įplyšimas

(aneurizmos ir arterijų disekacijos).

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui. Apie

šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai naudodamiesi V priede nurodyta nacionaline

pranešimo sistema. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos

apie šio vaisto saugumą.

5.

Kaip laikyti Sutent

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant dėžutės, buteliuko ir lizdinės plokštelės po ,,Tinka iki“ ir „EXP“ nurodytam tinkamumo

laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto

mėnesio dienos.

Šiam vaistui specialių laikymo sąlygų nereikia.

Pastebėjus, kad pakuotė yra sugadinta, arba matosi jos atidarymo žymės, šio vaisto vartoti

negalima.

Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus

vaistus, klauskite vaistininko. Šios priemonės padės apsaugoti aplinką.

6.

Pakuotės turinys ir kita informacija

Sutent sudėtis

Sutent 12,5 mg kietosios kapsulės

Veiklioji medžiaga yra sunitinibas. Kiekvienoje kapsulėje yra toks sunitinibo malato kiekis, kuris

atitinka 12,5 mg sunitinibo.

Pagalbinės medžiagos yra

kapsulės turinys: manitolis (E 421), kroskarmeliozės natrio druska, povidonas (K-25) ir magnio

stearatas;

kapsulės korpusas ir dangtelis: želatina, raudonasis geležies oksidas (E 172) ir titano dioksidas

(E 171);

-

rašalas: šelakas, propilenglikolis, natrio hidroksidas, povidonas ir titano dioksidas (E 171).

Sutent 25 mg kietosios kapsulės

Veiklioji medžiaga yra sunitinibas. Kiekvienoje kapsulėje yra toks sunitinibo malato kiekis, kuris

atitinka 25 mg sunitinibo.

Pagalbinės medžiagos yra

kapsulės turinys: manitolis, kroskarmeliozės natrio druska, povidonas (K-25) ir magnio

stearatas;

kapsulės korpusas ir dangtelis: želatina, titano dioksidas (E 171), geltonasis geležies oksidas

(E 172), raudonasis geležies oksidas (E 172), juodasis geležies oksidas (E 172);

rašalas: šelakas, propilenglikolis, natrio hidroksidas, povidonas ir titano dioksidas (E 171).

Sutent 37,5 mg kietosios kapsulės

Veiklioji medžiaga yra sunitinibas. Kiekvienoje kapsulėje yra toks sunitinibo malato kiekis, kuris

atitinka 37,5 mg sunitinibo.

Pagalbinės medžiagos yra

kapsulės turinys: manitolis, kroskarmeliozės natrio druska, povidonas (K-25) ir magnio

stearatas;

kapsulės korpusas ir dangtelis: želatina, titano dioksidas (E 171), geltonasis geležies oksidas

(E 172);

rašalas: šelakas, propilenglikolis, kalio hidroksidas, juodasis geležies oksidas (E 172).

Sutent 50 mg kietosios kapsulės

Veiklioji medžiaga yra sunitinibas. Kiekvienoje kapsulėje yra toks sunitinibo malato kiekis, kuris

atitinka 50 mg sunitinibo.

Pagalbinės medžiagos yra

kapsulės turinys: manitolis, kroskarmeliozės natrio druska, povidonas (K-25) ir magnio

stearatas;

kapsulės korpusas ir dangtelis: želatina, titano dioksidas (E 171), geltonasis geležies oksidas

(E 172), raudonasis geležies oksidas (E 172), juodasis geležies oksidas (E 172).

-

rašalas: šelakas, propilenglikolis, natrio hidroksidas, povidonas ir titano dioksidas (E 171).

Sutent išvaizda ir kiekis pakuotėje

Tiekiamos Sutent 12,5 mg kietosios želatinos kapsulės, kurių dangtelis ir korpusas yra oranžinės

spalvos, ant dangtelio baltais dažais užrašyta ,,Pfizer”, o ant korpuso ,,STN 12.5 mg”. Kapsulėse yra

geltonos ir oranžinės spalvos granulių.

Tiekiamos Sutent 25 mg kietosios želatinos kapsulės, kurių dangtelis - karamelės, o

korpusas - oranžinės spalvos. Ant dangtelio baltais dažais užrašyta ,,Pfizer“, o ant

korpuso - ,,STN 25 mg“. Kapsulėse yra geltonos ir oranžinės spalvos granulių.

Tiekiamos Sutent 37,5 mg kietosios želatinos kapsulės, kurių dangtelis ir korpusas yra geltonos

spalvos, ant dangtelio juodais dažais užrašyta ,,Pfizer”, o ant korpuso ,,STN 37.5 mg”. Kapsulėse yra

geltonos ir oranžinės spalvos granulių.

Tiekiamos Sutent 50 mg kietosios želatinos kapsulės, kurių dangtelis ir korpusas karamelės spalvos.

Ant dangtelio baltais dažais užrašyta ,,Pfizer“, o ant korpuso - ,,STN 50 mg“. Kapsulėse yra geltonos

ir oranžinės spalvos granulių.

Tiekiami 30 kapsulių plastiko buteliukai ir 28 x 1 kapsulės perforuotose dalomosiose lizdinėse

plokštelėse.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

Registruotojas

Pfizer Europe MA EEIG

Boulevard de la Plaine 17

1050 Bruxelles

Belgija

Gamintojas

Pfizer Italia S.r.l.

Via del Commercio – Zona Industriale -

63100 Marino del Tronto (Ascoli Piceno)

Italija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį registruotojo atstovą.

Belgique / België /Belgien

Pfizer S.A. / N.V.

Tél/Tel: +32 (0)2 554 62 11

Lietuva

Pfizer Luxembourg SARL filialas Lietuvoje

Tel. + 370 52 51 4000

България

Пфайзер Люксембург САРЛ, Клон България

Тел.: +359 2 970 4333

Luxembourg/Luxemburg

Pfizer S.A.

Tél/Tel: +32 (0)2 554 62 11

Česká republika

Pfizer PFE, spol. s r.o.

Tel.: +420 283 004 111

Magyarország

Pfizer Kft.

Tel.: +36-1-488-37-00

Danmark

Pfizer ApS

Tlf: +45 44 20 11 00

Malta

Vivian Corporation Ltd.

Tel: +356 21344610

Deutschland

Pfizer Pharma GmbH

Tel: +49 (0)30 550055 51000

Nederland

Pfizer BV

Tel: +31 (0)10 406 43 01

Eesti

Pfizer Luxembourg SARL Eesti filiaal

Tel.: +372 666 7500

Norge

Pfizer Norge AS

Tlf: +47 67 52 61 00

Ελλάδα

Pfizer Ελλάς A.E.

λ: +30 210 6785 800

Österreich

Pfizer Corporation Austria Ges.m.b.H.

Tel: +43 (0)1 521 15-0

España

Pfizer, S.L.

Tél: +34 91 490 99 00

Polska

Pfizer Polska Sp. z o.o.

Tel.:+48 22 33 56 100

France

Pfizer

Tél: +33 (0)1 58 07 34 40

Portugal

Pfizer Biofarmacêutica, Sociedade Unipessoal Lda

Tel: +351 21 423 5500

Hrvatska

Pfizer Croatia d.o.o.

Tel: + 385 1 3908 777

România

Pfizer Romania S.R.L.

Tel: +40 (0) 21 207 28 00

Ireland

Pfizer Healthcare Ireland

Tel: 1800 633 363 (toll free)

+44 (0)1304 616161

Slovenija

Pfizer Luxembourg SARL

Pfizer, podružnica za svetovanje s področja

farmacevtske dejavnosti, Ljubljana

Tel.: + 386 (0)1 52 11 400

Ísland

Icepharma hf.

Sími: +354 540 8000

Slovenská republika

Pfizer Luxembourg SARL, organizačná zložka

Tel.:+ 421 2 3355 5500

Italia

Pfizer S.r.l.

Tel: +39 06 33 18 21

Suomi/Finland

Pfizer Oy

Puh./Tel: +358 (0)9 43 00 40

Kύπρος

Pfizer Ελλάς A. E. (Cyprus Branch)

Tηλ.:+ 357 22 817690

Sverige

Pfizer Innovations AB

Tel: +46 (0)8 550 520 00

Latvijă

Pfizer Luxembourg SARL filiāle Latvijā

Tel.: + 371 670 35 775

United Kingdom

Pfizer Limited

Tel: +44 (0)1304 616161

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas <{MMMM m.-{mėnesio} mėn.}.>.

Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje

http://www.ema.europa.eu.

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1.

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Sutent 12,5 mg kietosios kapsulės

Sutent 25 mg kietosios kapsulės

Sutent 37,5 mg kietosios kapsulės

Sutent 50 mg kietosios kapsulės

2.

KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

12,5 mg kietosios kapsulės

Vienoje kapsulėje yra toks sunitinibo malato kiekis, kuris atitinka 12,5 mg sunitinibo.

25 mg kietosios kapsulės

Vienoje kapsulėje yra toks sunitinibo malato kiekis, kuris atitinka 25 mg sunitinibo.

37,5 mg kietosios kapsulės

Vienoje kapsulėje yra toks sunitinibo malato kiekis, kuris atitinka 37,5 mg sunitinibo.

50 mg kietosios kapsulės

Vienoje kapsulėje yra toks sunitinibo malato kiekis, kuris atitinka 50 mg sunitinibo.

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.

FARMACINĖ FORMA

Kietoji kapsulė

Sutent 12,5 mg kietosios kapsulės

Želatinos kapsulės, kurių dangtelis ir korpusas oranžinės spalvos. Ant dangtelio baltais dažais užrašyta

,,Pfizer“, o ant korpuso - ,,STN 12.5 mg“. Kapsulėje yra geltonos ir oranžinės spalvos granulių.

Sutent 25 mg kietosios kapsulės

Želatinos kapsulės, kurių dangtelis karamelės spalvos, o korpusas – oranžinis. Ant dangtelio baltais

dažais užrašyta ,,Pfizer“, o ant korpuso –,,STN 25 mg“. Kapsulėje yra geltonos ir oranžinės spalvos

granulių.

Sutent 37,5 mg kietosios kapsulės

Želatinos kapsulės, kurių dangtelis ir korpusas geltonos spalvos. Ant dangtelio juodais dažais užrašyta

,,Pfizer“, o ant korpuso ,,STN 37.5 mg“. Kapsulėje yra geltonos ir oranžinės spalvos granulių.

Sutent 50 mg kietosios kapsulės

Želatinos kapsulė, kurios dangtelis ir korpusas karamelės spalvos. Ant dangtelio baltais dažais

užrašyta ,,Pfizer“, o ant korpuso – ,,STN 50 mg“. Kapsulėje yra geltonos ir oranžinės spalvos granulių.

4.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1

Terapinės indikacijos

Virškinimo trakto stromos navikas (VTSN)

Neoperuojamo ir (arba) metastazavusio virškinimo trakto stromos naviko (VTSN) gydymas

suaugusiesiems, kuriems gydymas imatinibu buvo neveiksmingas dėl atsparumo ar netoleravimo.

Metastazavęs inkstų ląstelių vėžys (MILV)

Progresavusio arba metastazavusio inkstų ląstelių vėžio (MILV) gydymas suaugusiesiems.

Kasos neuroendokrininiai navikai (kNEN)

Neoperuojamų arba metastazavusių, gerai diferencijuotų kasos neuroendokrininių navikų (kNEN)

gydymas suaugusiesiems, kurių liga progresuoja.

4.2

Dozavimas ir vartojimo metodas

Gydymą su Sutent turi pradėti gydytojas, turintis gydymo vaistiniais preparatais nuo vėžio patirties.

Dozavimas

VTSN ir MILV atvejais rekomenduojama 4 savaites iš eilės per burną vartoti 50 mg Sutent dozę vieną

kartą per parą, tada daryti dviejų savaičių pertrauką (4/2 planas), kad susidarytų 6 savaičių ciklas.

Gydant kNEN, rekomenduojama per burną vartoti 37,5 mg Sutent dozę vieną kartą per parą, nedarant

planuotos pertraukos.

Dozės keitimas

Saugumas ir toleravimas

Gydant VTSN ir MILV, atsižvelgiant į individualų saugumą ir toleravimą, dozę galima palaipsniui

keisti po 12,5 mg. Didesnės kaip 75 mg arba mažesnės kaip 25 mg paros dozės vartoti negalima.

Gydant kNEN, atsižvelgiant į individualų saugumą ir toleravimą, dozę galima palaipsniui keisti po

12,5 mg. Didžiausia dozė, kuri buvo vartota III fazės pNET tyrimo metu, buvo 50 mg per parą.

Atsižvelgiant į individualų saugumą ir toleravimą, gali prireikti dozavimo pertraukimų.

CYP3A4 inhibitoriai/induktoriai

Sunitinibą vartoti kartu su stipriai CYP3A4 izofermentus sužadinančiais vaistiniais preparatais,

pavyzdžiui, rifampicinu, negalima (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Jeigu minėtų vaistinių preparatų kartu vartoti

būtina, gali tekti palaipsniui didinti sunitinibo dozę po 12,5 mg (iki 87,5 mg per parą VTSN ir MILV

atvejais arba iki 62,5 mg per parą kNEN atveju) atidžiai stebint, kaip ligonis toleruoja tokį gydymą.

Sunitinibą vartoti kartu su stipriais CYP3A4 izofermentų inhibitoriais, pavyzdžiui, ketokonazolu,

negalima (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius). Jeigu minėtų vaistinių preparatų kartu vartoti būtina, atidžiai stebint,

kaip ligonis toleruoja tokį gydymą, sunitinibo dozę gali tekti sumažinti VTSN ir MILV atvejais iki

mažiausios 37,5 mg arba kNEN atveju iki 25 mg paros dozės.

Kartu reikia skirti kitokių vaistinių preparatų, kurie nesužadina ir neslopina arba tik šiek tiek sužadina

ar slopina CYP3A4 izofermentus.

Specialių grupių pacientai

Vaikų populiacija

Sutent saugumas ir veiksmingumas jaunesniems kaip 18 metų pacientams nenustatyti.

Šiuo metu turimi duomenys pateikiami 4.8, 5.1 ir 5.2 skyriuose, tačiau dozavimo rekomendacijų

pateikti negalima.

Senyvi asmenys

Maždaug vienas trečdalis klinikiniuose tyrimuose dalyvavusių pacientų, kurie vartojo sunitinibą, buvo

65 metų ar vyresni. Nei saugumo, nei veiksmingumo skirtumų, gydant jaunesnius ir senesnius

ligonius, nenustatyta.

Kepenų funkcijos sutrikimas

Skiriant sunitinibą vartoti pacientams, kurie serga lengvu ar vidutinio sunkumo kepenų funkcijos

sutrikimu (A ir B klasės pagal Child-Pugh), pradinės dozės rekomenduojama nekeisti. Sunitinibo

vartojimas pacientams, sergantiems sunkiu (C klasės pagal Child-Pugh) kepenų funkcijos sutrikimu,

netirtas ir todėl pacientams, kuriems yra sunkus kepenų funkcijos sutrikimas, rekomenduoti vartoti

sunitinibą negalima (žr. 5.2 skyrių).

Inkstų funkcijos sutrikimas

Skiriant vartoti sunitinibą pacientams, kurie serga inkstų funkcijos sutrikimu (nuo lengvo iki sunkaus)

arba galutinės stadijos inkstų liga (GSIL), kuriems atliekamos hemodializės, pradinės dozės keisti

nebūtina. Toliau dozė turi būti keičiama, atsižvelgiant į individualų saugumą ir toleravimą (žr.

5.2 skyrių).

Vartojimo metodas

Sutent reikia vartoti per burną. Vaistinį preparatą galima gerti valgant ar nevalgius.

Jei dozė praleidžiama, papildomos dozės gerti negalima. Ligonis turi išgerti paskirtą įprastinę dozę

kitą dieną.

4.3

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai medžiagai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei SUTENT

medžiagai.

4.4

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Šio vaistinio preparato negalima vartoti kartu su smarkiai CYP3A4 izofermentus sužadinančiais

vaistiniais preparatais, nes gali sumažėti sunitinibo koncentracija plazmoje (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius).

Šio vaistinio preparato negalima vartoti kartu su stipriais CYP3A4 izofermentų inhibitoriais, nes gali

padidėti sunitinibo koncentracija plazmoje (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius).

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Reikia nurodyti pacientui, kad gydantis sunitinibu, gali išnykti plaukų ar odos pigmentai (pasireiškia

depigmentacija). Galimi ir kiti odos bei poodinio audinio sutrikimai: odos sausmė, sustorėjimas arba

sutrūkinėjimas, pūslės arba delnų ir pėdų išbėrimas.

Anksčiau paminėtų reakcijų nedaugėjo, paprastai jos buvo laikinos ir dažniausiai gydymo dėl jų

nutraukti neprireikė. Buvo pranešta apie gangreninės piodermos, kuri paprastai yra laikina ir išnyksta,

nutraukus sunitinibo vartojimą, atvejus. Buvo pranešta apie sunkias odos reakcijas, įskaitant

daugiaformės eritemos (DE) atvejus, atvejus, kai buvo įtarti Stevens-Johnson sindromas (SJS) ir

toksinė epidermio nekrolizė (TEN); kai kurie iš jų buvo mirtini. Jeigu pasireiškia SJS, TEN arba DE

požymiai ar simptomai (pvz.: progresuojantis odos išbėrimas, kuris dažnai pasireiškia kartu su

pūslėmis arba gleivinių pažeidimais), gydymą sunitinibu reikia nutraukti. Patvirtinus SJS arba TEN

diagnozę, gydymo atnaujinti negalima. Kai kuriais atvejais, kai buvo įtarta DE, pacientai toleravo

gydymo sunitinibu atnaujinimą mažesne doze po to, kai reakcija išnyko. Kai kurie iš šių pacientų taip

pat kartu buvo gydyti kortikosteroidais arba antihistamininiais vaistiniais preparatais (žr. 4.8 skyrių).

Kraujavimas ir kraujavimas iš naviko

Klinikinių sunitinibo tyrimų ir po vaistinio preparato patekimo į rinką stebėjimo metu nustatyta

kraujavimo atvejų, kartais mirtinų, įskaitant kraujavimą iš virškinimo trakto, kvėpavimo organų,

šlapimo takų ir į smegenis (žr. 4.8 skyrių).

Įprastas kraujavimo reiškinių įvertinimas turi apimti visų kraujo ląstelių kiekio nustatymą ir medicininį

patikrinimą.

Maždaug pusei solidiniais navikais sirgusių pacientų, patyrusių kraujavimo sutrikimų, kraujavimas iš

nosies buvo dažniausia su gydymu susijusi nepageidaujama kraujavimo reakcija. Kai kurie šių

kraujavimo iš nosies atvejai buvo sunkūs, bet tik labai retais atvejais mirtini.

Buvo pranešta apie kraujavimo iš naviko atvejus, kartais susijusius su naviko nekroze, kai kurie atvejai

buvo mirtini.

Kraujavimas iš naviko gali prasidėti staigiai, o plaučių naviko atveju būti sunkus ir sukelti gyvybei

pavojingą skrepliavimą krauju ar kraujavimą iš plaučių. Kraujavimo iš plaučių atvejai, kai kurie iš jų

buvo mirtini, buvo stebėti klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato patekimo į rinką buvo

pranešta apie tokius atvejus pacientams, gydytiems sunitinibu dėl MILV, VTSN ir plaučių vėžio. Kad

plaučių vėžį galima gydyti Sutent, nepatvirtinta.

Galima periodiškai nustatyti visų kraujo ląstelių (trombocitų) kiekį ir krešėjimo faktorius (protrombino

laiką / tarptautinį normalizuotą santykį, PL / INR) bei atlikti medicininį patikrinimą pacientams, kurie

kartu yra gydomi antikoaguliantais (pvz.: varfarinu, acenokumaroliu).

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažniausiai pasireiškusios virškinimo trakto nepageidaujamos reakcijos buvo viduriavimas, pykinimas

/ vėmimas, pilvo skausmas, dispepsija ir stomatitas / burnos skausmas. Buvo pranešta ir apie ezofagito

atvejus (žr. 4.8 skyrių).

Nepageidaujamos virškinimo trakto reakcijos gydomos pagalbinėmis priemonėmis, įskaitant vaistinius

preparatus, kurie pasižymi vėmimą, viduriavimą ar rūgštingumą slopinančiomis savybėmis.

Piktybinėmis pilvo organų ligomis sergantiems ligoniams, gydytiems sunitinibu, pasitaikė sunkių,

kartais mirtinų virškinimo trakto sutrikimų, įskaitant virškinimo trakto prakiurimą.

Hipertenzija

Sunitinibo vartojimo metu gauta pranešimų apie pasireiškusią hipertenziją, įskaitant sunkią

hipertenziją (sistolinis kraujospaudis – 200 mm Hg arba diastolinis – 110 mm Hg). Reikia tikrinti, ar

nedidėja paciento kraujospūdis, o hipertenziją tinkamai gydyti. Jei hipertenzija sunki ir jos sureguliuoti

vaistiniais preparatais nepavyksta, rekomenduojama laikinai gydymą nutraukti. Gydymą galima

atnaujinti tik tada, kai hipertenzija tinkamai valdoma (žr. 4.8 skyrių).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

Nustatytas bendrojo neutrofilų kiekio sumažėjimas ir trombocitų kiekio sumažėjimas susijęs su

sunitinibu (žr. 4.8 skyrių). Minėtų reiškinių nedaugėjo, paprastai jie buvo laikini ir dažniausiai

gydymo dėl jų nutraukti neprireikė. Trečios fazės tyrimų duomenimis, nei vienas šių reiškinių nebuvo

mirtinas, bet po vaistinio preparato patekimo į rinką retais atvejais pasireiškė mirtinų kraujo sutrikimų,

įskaitant kraujavimą, susijusį su trombocitopenija, ir su neutropenija susijusias infekcijas.

Gydymo sunitinibu pradžioje ir vėliau pasireiškė anemija.

Pradedant kiekvieną gydymo sunitinibu ciklą, ligoniams būtina nustatyti visų kraujo ląstelių kiekį (žr.

4.8 skyrių).

Širdies sutrikimai

Buvo pranešta, kad sunitinibu gydytiems pacientams pasireiškė širdies ir kraujagyslių reiškiniai,

įskaitant širdies nepakankamumą, kardiomiopatiją, kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos sumažėjimą

žemiau nuo apatinės normos ribos, miokarditą, miokardo išemiją ir miokardo infarktą, kai kurie iš jų

buvo mirtini. Šie duomenys rodo, kad sunitinibas didina kardiomiopatijos riziką. Specifinių papildomų

sunitinibo sukeltos kardiomiopatijos rizikos veiksnių, kitokių nei specifinis vaistinio preparato

poveikis, gydytiems pacientams nenustatyta. Pacientus, kuriems yra šių reiškinių pasireiškimo rizika

arba kuriems jie buvo pasireiškę anksčiau, sunitinibu gydykite atsargiai (žr. 4.8 skyrių).

Iš visų klinikinių sunitinibo tyrimų pašalinti ligoniai, kuriems per 12 mėnesių prieš pradedant gydyti

sunitinibu buvo širdies funkcijos sutrikimų, pavyzdžiui, patirtas miokardo infarktas (įskaitant sunkią ar

nestabilią krūtinės anginą), atlikta vainikinių ar periferinių arterijų nuosrūvio operacija, pasireiškė

stazinio širdies nepakankamumo (SŠN) simptomų, smegenų kraujotakos sutrikimas ar praeinantysis

smegenų išemijos priepuolis, plaučių embolija. Nežinoma, ar tokiomis aplinkybėmis yra didesnė

rizika, kad pacientams pasireikš su sunitinibo vartojimu susijęs kairiojo skilvelio funkcijos sutrikimas.

Rekomenduojama, kad gydytojas įvertintų tokios rizikos ir vaistinio preparato vartojimo naudos

santykį. Sunitinibo vartojimo laikotarpiu reikia atidžiai stebėti, ar ligoniams neryškėja klinikinių SŠN

požymių ir simptomų, ypač pacientams, turintiems su širdimi susijusių rizikos veiksnių ir (arba)

vainikinių širdies arterijų ligos anamnezę. Prieš pradedant gydymą sunitinibu ir reguliariai gydymo

metu reikia vertinti KSIF. Prieš pradedant gydymą, reikia ištirti išstūmimo frakciją ligoniams,

neturintiems širdies funkcijos sutrikimų rizikos veiksnių.

Pasireiškus SŠN, rekomenduojama nutraukti sunitinibo vartojimą. Jeigu SŠN simptomų nėra, bet

išstūmimo frakcija mažesnė nei 50 % ir sumažėjusi daugiau nei 20 %, palyginti su buvusia prieš

gydymą, sunitinibo vartojimą reikia pristabdyti ir (arba) sumažinti dozę.

QT intervalo pailgėjimas

Sunitinibą vartojusiems pacientams buvo nustatytas QT intervalo pailgėjimas ir Torsade de pointes.

Dėl QT intervalo pailgėjimo gali padidėti skilvelinių aritmijų, įskaitant Torsade de pointes, rizika.

Jeigu ligoniui praeityje buvo diagnozuotas QT intervalo pailgėjimas, pacientams, vartojantiems

antiaritminių preparatų, arba vaistinius preparatus, kurie pailgina QT intervalą, arba tiems, kuriems

prieš pradedant vartoti vaistinį preparatą yra svarbių širdies ligų, bradikardija arba elektrolitų

pusiausvyros sutrikimų, sunitinibą reikia vartoti atsargiai. Reikia vengti vartoti sunitinibą kartu

stipriais CYP3A4 inhibitoriais, nes gali padidėti sunitinibo koncentracija plazmoje (žr. 4.2, 4.5 ir

4.8 skyrius).

Venų trombembolijos reiškiniai

Buvo nustatyti su gydymu susijusių venų tromboembolijos reiškiniai pacientams, vartojusiems

sunitinibą, įskaitant giliųjų venų trombozę ir plaučių emboliją (žr. 4.8 skyrių). Po vaistinio preparato

patekimo į rinką nustatyta mirtimi pasibaigusių plaučių embolijos atvejų.

Arterijų tromboembolijos reiškiniai

Sunitinibu gydytiems pacientams buvo nustatyti arterijų tromboembolijos (ATE) reiškiniai, kartais

mirtini. Dažniausi reiškiniai buvo cerebrovaskulinis priepuolis, praeinantysis smegenų išemijos

priepuolis ir smegenų infarktas. Be pagrindinės piktybinės ligos ir amžiaus

65 metų, su ATE susiję

rizikos veiksniai yra hipertenzija, cukrinis diabetas ir anksčiau pasireiškusi tromboembolinė liga.

Aneurizmos ir arterijų disekacijos

Kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (KEAF) reakcijų sekos inhibitorių vartojimas gali paskatinti

aneurizmų ir (arba) arterijos disekacijų vystymąsi pacientams, kuriems diagnozuota arba

nediagnozuota hipertenzija. Prieš pradedant gydyti sunitinibu reikia atidžiai įvertinti šią riziką

pacientams, kuriems nustatyta tokių rizikos veiksnių, kaip hipertenzija arba anksčiau nustatyta aortos

aneurizma.

Mikroangiopatinė trombozė (MAT)

Pasireiškus hemolizinei anemijai, trombocitopenijai, nuovargiui, nepastoviai neurologinei būsenai,

inkstų sutrikimui ir karščiavimui, reikia ištirti MAT diagnozės galimybę, įskaitant trombinę

trombocitopeninę purpurą (TTP) ir hemolizinį ureminį sindromą (HUS), kurie kartais sukelia inkstų

nepakankamumą ar mirtį. Pacientams, kuriems pasireiškia MAT, reikia nutraukti sunitinibo vartojimą

ir skubiai pritaikyti gydymą. Nutraukus vartojimą, MAT reiškiniai išnyko (žr. 4.8 skyrių).

Skydliaukės funkcijos sutrikimas

Prieš pradedant gydymą, rekomenduojama visiems pacientams atlikti laboratorinius skydliaukės

funkcijos tyrimus. Pacientams, kuriems prieš pradedant gydymą diagnozuojama hipotirozė arba

hipertirozė, prieš pradedant gydyti sunitinibo malatu, reikia skirti medicinos praktikoje įprastą

gydymą. Gydymo sunitinibu metu kas 3 mėnesius reikia įprastai stebėti skydliaukės funkciją. Be to,

pacientus gydymo metu reikia atidžiai stebėti ir pacientams, kuriems atsiranda kokių nors skydliaukės

funkcijos sutrikimą rodančių požymių ir (arba) simptomų, riekia pagal klinikines indikacijas atlikti

laboratorinius skydliaukės funkcijos tyrimus. Pacientams, kuriems pasireiškia skydliaukės funkcijos

sutrikimas, reikia skirti medicinos praktikoje įprastą gydymą.

Vartojant sunitinibą, gydymo pradžioje ir vėliau pasireiškė hipotirozė (žr. 4.8 skyrių).

Pankreatitas

Sunitinibą vartojusiems ligoniams, kuriems buvo diagnozuota įvairių solidinių navikų, nustatytas

lipazės ir amilazės aktyvumo padidėjimas. Ligoniams, kuriems buvo diagnozuota įvairių solidinių

navikų, lipazės aktyvumas padidėjo laikinai, pankreatito požymių ir simptomų beveik nebuvo (žr.

4.8 skyrių).

Nustatyta sunkių kasos funkcijos sutrikimo, kartais mirtino, atvejų. Jeigu atsiranda pankreatito

simptomų, pacientui turi būti nutraukiamas sunitinibo vartojimas ir taikomas atitinkamas palaikomasis

gydymas.

Hepatotoksinis poveikis

Sunitinibu gydytiems pacientams pasireiškė hepatotoksinis poveikis. Kepenų funkcijos

nepakankamumas pasireiškė mažiau kaip 1 % sunitinibu gydytų pacientų, kuriems buvo diagnozuoti

solidiniai navikai, kai kurie atvejai buvo mirtini. Prieš pradedant gydymą, kiekvieno gydymo ciklo

metu ir atsiradus klinikinėms indikacijoms, reikia stebėti kepenų funkcijos tyrimų rodmenis (alanino

transaminazės [ALT] ir aspartato transaminazės [AST] aktyvumą bei bilirubino koncentraciją). Jeigu

atsiranda kepenų funkcijos nepakankamumo simptomų, pacientui turi būti nutraukiamas sunitinibo

vartojimas ir taikomas atitinkamas palaikomasis gydymas (žr. 4.8 skyrių).

Inkstų funkcija

Pranešta apie inkstų funkcijos sutrikimą, inkstų funkcijos nepakankamumą ir (arba) ūminį inkstų

funkcijos nepakankamumą, kai kurie atvejai buvo mirtini (žr. 4.8 skyrių).

Be pagrindinės ligos ILV, su inkstų funkcijos sutrikimu/nepakankamumu susiję rizikos veiksniai

sunitinibą vartojantiems pacientams buvo senyvas amžius, cukrinis diabetas, esamas inkstų funkcijos

sutrikimas, širdies nepakankamumas, hipertenzija, sepsis, dehidracija/hipovolemija ir rabdomiolizė.

Išsamių ilgalaikio pacientų, kuriems pasireiškia vidutinio sunkumo ar sunki proteinurija, gydymo

sunitinibu tyrimų neatlikta.

Nustatyta proteinurijos ir retų nefrozinio sindromo atvejų. Prieš pradedant gydymą, rekomenduojama

atlikti šlapimo tyrimus ir reikia stebėti, ar pacientui nepasireiškia arba nesunkėja proteinurija.

Pacientams, kuriems pasireiškia nefrozinis sindromas, sunitinibo vartojimą reikia nutraukti.

Fistulė

Jeigu susiformuoja fistulė, gydymą sunitinibu reikia pertraukti. Duomenys apie ilgalaikį sunitinibo

vartojimą fistulę turintiems pacientams yra riboti (žr. 4.8 skyrių).

Žaizdos gijimo sutrikimas

Pranešta apie žaizdos gijimo sutrikimo gydant sunitinibu atvejus.

Oficialių klinikinių sunitinibo poveikio žaizdos gijimui tyrimų neatlikta. Dėl atsargumo, prieš dideles

chirurgines operacijas gydymą sunitinibu rekomenduojama laikinai pertraukti. Klinikinė patirtis,

susijusi su gydymo atnaujinimu po didelės chirurginės operacijos, yra ribota. Todėl sprendimą

atnaujinti gydymą sunitinibu po didelės chirurginės intervencijos reikia priimti, atsižvelgiant į

sveikimą po operacijos.

Žandikaulio osteonekrozė (ŽON)

Pranešta apie ŽON atvejus Sutent gydytiems pacientams. Dauguma atvejų pasireiškė pacientams,

kurie anksčiau arba kartu buvo gydyti bisfosfonatais į veną (tokiems pacientams ŽON rizika yra

nustatyta). Todėl jeigu Sutent vartojamas kartu su bisfosfonatais į veną arba po jų, gydyti reikia

atsargiai.

Invazinės dantų procedūros irgi yra nustatyti rizikos veiksniai. Prieš gydymą Sutent, reikia apgalvotai

patikrinti dantis ir taikyti atitinkamas dantų profilaktikos priemones. Pacientams, kurie anksčiau arba

šiuo metu gydomi bisfosfonatais į veną, jeigu įmanoma, reikia vengti invazinių dantų procedūrų (žr.

4.8 skyrių).

Padidėjęs jautrumas/angioneurozinė edema

Jeigu dėl padidėjusio jautrumo pasireiškia angioneurozinė edema, gydymą sunitinibu reikia pertraukti

ir taikyti įprastas medicininės priežiūros priemones (žr. 4.8 skyrių).

Priepuoliai

Klinikinių sunitinibo tyrimų metu ir po vaistinio preparato patekimo į rinką pranešta apie priepuolius.

Jeigu ligoniui prasideda priepuoliai ir atsiranda laikino užpakalinės leukoencefalopatijos sindromo

(LULS) požymių ar simptomų, pavyzdžiui, hipertenzija, galvos skausmas, budrumo susilpnėjimas,

psichikos sutrikimas ir apakimas, įskaitant žievinį aklumą, jį reikia nedelsiant gydyti, įskaitant

hipertenzijos reguliavimą. Rekomenduojama laikinai pristabdyti sunitinibo vartojimą. Tokiai būklei

praėjus, gydytojo nuožiūra gydymą galima atnaujinti (žr. 4.8 skyrių).

Naviko lizės sindromas (NLS)

Klinikinių tyrimų metu ir po vaistinio preparato patekimo į rinką buvo pranešta apie retus NLS atvejus

sunitinibu gydytiems pacientams, kai kurie iš jų buvo mirtini. NLS rizikos veiksniai yra labai išvešėjęs

navikas, prieš pradedant gydymą esantis inkstų lėtinis nepakankamumas, oligurija, dehidracija,

hipotenzija ir rūgšti šlapimo terpė. Tokius pacientus reikia atidžiai stebėti ir gydyti, jeigu yra klinikinių

indikacijų, ir jiems turi būti apgalvotai skiriami skysčiai.

Infekcinės ligos

Buvo pranešta apie sunkias infekcines ligas su neutropenija arba be neutropenijos, įskaitant kai

kuriuos mirtinus atvejus. Pranešta apie kelis, kartais mirtinus nekrozuojančio fascito, įskaitant

tarpvietės, nedažnus atvejus (žr. 4.8 skyrių). Pacientams, kuriems pasireiškia nekrozuojantis fascitas,

gydymą sunitinibu reikia nutraukti ir nedelsiant pradėti atitinkamą gydymą.

Hipoglikemija

Gydant sunitinibu buvo gauta pranešimų apie sumažėjusį gliukozės kiekį kraujyje, dėl kurio kartais

pasireiškė klinikinių simptomų ir dėl sąmonės praradimo atsiradusį poreikį hospitalizacijai.

Simptominės hipoglikemijos atveju gydymą sunitinibu reikia laikinai pertraukti. Reikia reguliariai

tikrinti diabetu sergančių pacientų gliukozės kiekį kraujyje, kad būtų galima įvertinti, ar siekiant

sumažinti hipoglikemijos pavojų nereikia koreguoti diabetui gydyti skiriamo vaistinio preparato dozės

(žr. 4.8 skyrių).

4.5

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Sąveikos tyrimai atlikti tik suaugusiesiems.

Vaistiniai preparatai, kurie gali didinti sunitinibo koncentraciją plazmoje

CYP3A4 inhibitorių poveikis

Vienkartinę sunitinibo dozę kartu su stipriu CYP3A4 izofermentų inhibitoriumi ketokonazolu

išgėrusių sveikų savanorių organizme bendrieji [sunitinibo ir jo svarbiausiojo metabolito] rodikliai

maksimali koncentracija (C

) ir sritis po kreive (AUC

) padidėjo atitinkamai 49 % ir 51 %.

Sunitinibą vartojant kartu su stipriais CYP3A4 izofermentų inhibitoriais (pvz.: ritonaviru,

itrakonazolu, eritromicinu, klaritromicinu, greipfrutų sultimis) sunitinibo koncentracija gali padidėti.

Taigi vaistinio preparato vartoti kartu su CYP3A4 izofermentų inhibitoriais negalima. Kartu turėtų

būti skiriama vartoti tik tų vaistinių preparatų, kurie neslopina arba tik šiek tiek slopina CYP3A4

izofermentus.

Jeigu tai neįmanoma, atidžiai stebint, kaip pacientas toleruoja vaistinį preparatą, gali tekti sumažinti

Sutent paros dozę iki mažiausios 37,5 mg dozės VTSN ir MILV atvejais arba iki 25 mg per parą

kNEN atveju (žr. 4.2 skyrių).

Krūties vėžio atsparumo baltymo (KVAB) inhibitorių poveikis

Klinikinių duomenų apie sunitinibo ir KVAB inhibitorių sąveiką nepakanka, ir sunitinibo ir kitų

KVAB inhibitorių sąveikos galimybės negalima atmesti (žr. 5.2 skyrių).

Vaistiniai preparatai, kurie gali sumažinti sunitinibo koncentraciją plazmoje

CYP3A4 induktorių poveikis

Vienkartinę sunitinibo dozę kartu su CYP3A4 izofermentus sužadinančiu vaistiniu preparatu

rifampicinu išgėrusių sveikų savanorių organizme bendrieji [sunitinibo ir jo svarbiausiojo metabolito]

ir AUC

sumažėjo atitinkamai 23 % ir 46 %.

Sunitinibą vartojant kartu su smarkiai CYP3A4 izofermentus sužadinančiais vaistiniais preparatais

(pvz.: deksametazonu, fenitoinu, karbamazepinu, rifampicinu, fenobarbitaliu ar vaistažolių preparatais,

kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum), sunitinibo koncentracija gali sumažėti. Taigi

vaistinį preparatą vartoti kartu su CYP3A4 izofermentus sužadinančiais vaistiniais preparatais

negalima. Kartu turėtų būti skiriama vartoti tik tų vaistinių preparatų, kurie nesužadina arba tik šiek

tiek sužadina CYP3A4 izofermentus. Jeigu tai neįmanoma, atidžiai stebint, kaip pacientas toleruoja

vaistinį preparatą, gali tekti po 12,5 mg didinti Sutent paros dozę iki didžiausios 87,5 mg paros dozės

VTSN ir MILV atvejais arba iki 62,5 mg per parą kNEN atveju (žr. 4.2 skyrių).

4.6

Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Kontracepcija vyrams ir moterims

Vaisingas moteris būtina perspėti, kad gydymo Sutent laikotarpiu naudotų veiksmingą kontracepcijos

metodą ir nepastotų.

Nėštumas

Sunitinibo tyrimų su nėščiomis moterimis neatlikta. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį

reprodukcijai, įskaitant vaisiaus apsigimimus (žr. 5.3 skyrių). Sutent nei nėščiosioms, nei

nenaudojančioms veiksmingo kontracepcijos metodo moterims vartoti negalima, išskyrus atvejus, kai

laukiama nauda persveria galimą riziką vaisiui. Jeigu nėštumo metu gydoma arba ligonė pastojo

besigydydama Sutent, ją būtina perspėti apie galimą kenksmingą poveikį vaisiui.

Žindymas

Sunitinibo ir (arba) jo metabolitų prasiskverbia į žiurkių pieną. Ar sunitinibo ir jo svarbiausiojo

veikliojo metabolito patenka į motinos pieną, nežinoma. Daugelis veikliųjų medžiagų prasiskverbia į

motinos pieną, taigi dėl galimų sunkių nepageidaujamų reakcijų žindomam kūdikiui Sutent gydomoms

motinoms žindyti negalima.

Vaisingumas

Remiantis neklinikinių tyrimų duomenimis, sunitinibu gydomų vyrų ir moterų vaisingumas gali

sutrikti (žr. 5.3 skyrių).

4.7

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Sutent gebėjimą vairuoti ir valdyti mechanizmus veikia silpnai. Sunitinibu gydomus pacientus reikia

perspėti, kad gali svaigti galva.

4.8

Nepageidaujamas poveikis

Saugumo savybių santrauka

Sunkiausios su sunitinibo vartojimu susijusios nepageidaujamos reakcijos, kartais mirtinos, buvo

inkstų nepakankamumas, širdies nepakankamumas, plaučių embolija, virškinimo trakto perforacija ir

kraujavimai (pvz., kraujavimas iš kvėpavimo takų, virškinimo trakto, naviko, šlapimo takų ir į

smegenis). Dažniausios bet kurio sunkumo nepageidaujamos reakcijos (ILV, VTSN ir kNEN

registracijos tyrimų duomenimis) buvo apetito sumažėjimas, skonio pojūčio sutrikimas, hipertenzija,

nuovargis, virškinimo trakto sutrikimai (pvz.: viduriavimas, pykinimas, stomatitas, dispepsija ir

vėmimas), odos spalvos pokyčiai bei delnų ir padų eritrodizestezijos sindromas. Šie simptomai gali

silpnėti tęsiant gydymą. Gydymo metu gali pasireikšti hipotirozė. Vieni iš dažniausių nepageidaujamų

reakcijų į vaistinį preparatą yra kraujo sutrikimai (pvz. neutropenija, trombocitopenija ir anemija).

Mirtini reiškiniai, kitokie nei išvardyti anksčiau 4.4 skyriuje arba toliau 4.8 skyriuje, ir manoma, kad

jie galėjo būti susiję su sunitinibu, buvo šie: įvairių organų sistemų funkcijos nepakankamumas,

diseminuota intravaskulinė koaguliacija, kraujavimas į pilvaplėvės ertmę, antinksčių

nepakankamumas, pneumotoraksas, šokas ir staigi mirtis.

Nepageidaujamos reakcijos lentelėje

Toliau pagal organų sistemų klases, dažnumą ir sunkumo laipsnį (angl. National Cancer Institute-

Common Terminology Criteria for Adverse Events [NCI-CTCAE] – nacionalinio vėžio instituto

įprastiniai nepageidaujamų reiškinių terminijos kriterijai [NVI-ĮNRTK]) išvardytos su gydymu

susijusios nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios VTSN, MILV ir kNEN sergantiems pacientams,

remiantis 7115 pacientų duomenimis. Taip pat įtrauktos nepageidaujamos reakcijos nustatytos

klinikinių tyrimu metu, vaistiniam preparatui esant rinkoje. Kiekvienoje grupėje nepageidaujamas

poveikis pateiktas pagal jo sunkumo pobūdį mažėjančio sunkumo tvarka.

Dažnumo apibūdinimas: labai dažni (

1/10), dažni (nuo

1/100 iki < 1/10), nedažni (nuo

1/1 000

iki < 1/100), reti (nuo

1/10 000 iki < 1/1 000), labai reti (< 1/10 000), dažnis nežinomas (negali būti

įvertintas pagal turimus duomenis).

Lentelė Nr. 1. Nepageidaujamos reakcijos, apie kurias buvo pranešta klinikinių tyrimų metu

Organų sistemų

klasės

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Dažnis

nežinomas

Infekcijos ir

infestacijos

Virusinės

infekcinės ligos

Kvėpavimo takų

infekcinės ligos

Abscesas

Grybelių sukeltos

infekcinės ligos

Šlapimo takų

infekcinės ligos

Odos infekcinės

ligos

Sepsis

Nekrozinis

fascitas

Bakterijų

sukeltos

infekcinės

ligos

Kraujo ir

limfinės sistemos

sutrikimai

Neutropoenija

Trombocitopenija

Anemija

Leukopenija

Limfopenija

Pancitopenija

Mikroangio

patinė

trombozė

Imuninės

sistemos

sutrikimai

Padidėjęs

jautrumas

Angioneuro

zinė edema

Endokrininiai

sutrikimai

Hipotirozė

Hipertirozė

Tiroiditas

Metabolizmo ir

mitybos

sutrikimai

Apetito

sumažėjimas

Dehidracija

Hipoglikemija

Naviko

lizės

sindromas

Psichikos

sutrikimai

Nemiga

Depresija

Organų sistemų

klasės

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Dažnis

nežinomas

Nervų sistemos

sutrikimai

Svaigulys

Galvos skausmas

Skonio pojūčio

sutrikimas

Periferinė

neuropatija

Parestezija

Hipestezija

Hiperestezija

Cerebrinis

kraujavimas

Cerebrovaskul

inis priepuolis

Praeinantis

smegenų

išemijos

priepuolis

Laikinas

užpakalinės

encefalopat

ijos

sindromas

Akių sutrikimai

Periorbitalinė

edema

Akių vokų edema

Ašarojimo

sustiprėjimas

Širdies

sutrikimai

Miokardo

išemija

Sumažėjusi

išstūmimo

frakcija

Stazinis širdies

nepakankamu

Miokardo

infarktas

Širdies

nepakankamu

Kardiomiopati

Skystis

perikardo

ertmėje

QT intervalo

pailgėjimas

elektrokardiog

ramoje

Kairiojo

skilvelio

nepakanka

mumas

Torsade de

pointes

Kraujagyslių

sutrikimai

Hipertenzija

Giliųjų venų

trombozė

Karščio pylimas

Kraujo samplūdis

į veidą ir kaklą

Kraujavimas iš

naviko

Aneurizmo

s ir arterijų

disekacijos

Kvėpavimo

sistemos,

krūtinės ląstos ir

tarpuplaučio

sutrikimai

Dusulys

Kraujavimas iš

nosies

Kosulys

Plaučių embolija

Skystis pleuros

ertmėje

Atsikosėjimas

krauju

Dusulys fizinio

krūvio metu

Burnos ir ryklės

skausmas

Nosies gleivinės

paburkimas

Nosies sausumas

Kraujavimas iš

plaučių

Kvėpavimo

nepakankamu

Organų sistemų

klasės

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Dažnis

nežinomas

Virškinimo

trakto

sutrikimai

Stomatitas

Pilvo skausmas

Vėmimas

Viduriavimas

Dispepsija

Pykinimas

Vidurių

užkietėjimas

Gastroezofaginio

refliukso liga

Disfagija

Kraujavimas iš

virškinimo trakto

Ezofagitas

Pilvo tempimas

Diskomfortas

pilvo srityje

Kraujavimas iš

tiesiosios žarnos

Kraujavimas iš

dantenų

Burnos išopėjimas

Proktalgija

Lūpų uždegimas

Hemorojus

Liežuvio

skausmas

Burnos skausmas

Burnos džiūvimas

Dujų kaupimasis

virškinimo trakte

Burnos

diskomfortas

Atsirūgimas

Virškinimo

trakto

prakiurimas

Pankreatitas

Išangės fistulė

Kolitas

Kepenų, tulžies

pūslės ir latakų

sutrikimai

Kepenų

nepakankamu

Cholecistitas

Nenormali

kepenų

funkcija

Hepatitas

Odos ir poodinio

audinio

sutrikimai

Odos spalvos

pokyčiai

Delnų ir padų

eritrodizestezijos

sindromas

Bėrimas

Plaukų spalvos

pokyčiai

Odos sausmė

Odos lupimasis

Odos reakcija

Egzema

Pūslės

Eritema

Alopecija

Spuogai

Niežulys

Odos

pigmentacijos

padidėjimas

Odos pažeidimas

Hiperkeratozė

Dermatitas

Nagų sutrikimas

Daugiafor

mė eritema

Stevens-

Johnson

sindromas

Gangreninė

pioderma

Toksinė

epidermio

nekrolizė

Skeleto,

raumenų ir

jungiamojo

audinio

sutrikimai

Galūnių

skausmas

Artralgija

Nugaros

skausmas

Skeleto ir

raumenų

skausmas

Raumenų spazmai

Mialgija

Raumenų

silpnumas

Žandikaulio

osteonekrozė

Fistulė

Rabdomioli

Miopatija

Organų sistemų

klasės

Labai dažni

Dažni

Nedažni

Reti

Dažnis

nežinomas

Inkstų ir šlapimo

takų sutrikimai

Inkstų

nepakankamumas

Ūminis inkstų

nepakankamumas

Šlapimo spalvos

pokytis

Proteinurija

Kraujavimas iš

šlapimo takų

Nefrozinis

sindromas

Bendrieji

sutrikimai ir

vartojimo vietos

pažeidimai

Gleivinės

uždegimas

Nuovargis

Edema

Karščiavimas

Krūtinės skausmas

Skausmas

Į gripą panaši liga

Šaltkrėtis

Pablogėjęs

gijimas

Tyrimai

Kūno masės

sumažėjimas

Baltųjų kraujo

ląstelių kiekio

sumažėjimas

Lipazės

suaktyvėjimas

Trombocitų kiekio

sumažėjimas

Hemoglobino

koncentracijos

sumažėjimas

Amilazės

suaktyvėjimas

Aspartataminotran

s-ferazės

suaktyvėjimas

Alaninaminotransf

erazės

suaktyvėjimas

Kreatinino

koncentracijos

kraujyje

padidėjimas

Kraujospūdžio

padidėjimas

Šlapimo rūgšties

kiekio kraujyje

padidėjimas

Kreatinfosfoki

nazės

suaktyvėjimas

Skydliaukę

stimuliuojanči

o hormono

koncentracijos

kraujyje

padidėjimas

Įskaitant mirtinus atvejus.

Buvo sujungti išvardyti apibūdinimai:

Nazofaringitas ir burnos pūslelinė.

Bronchitas, apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, pneumonija ir kvėpavimo takų infekcinės

ligos.

Abscesas, galūnių abscesas, išangės abscesas, dantenų abscesas, kepenų abscesas, kasos

abscesas, tarpvietės abscesas, perirektinis abscesas, tiesiosios žarnos abscesas, poodžio abscesas

ir danties abscesas.

Stemplės kandidozė ir burnos kandidozė.

Celiulitas ir odos infekcinės ligos.

Sepsis ir sepsinis šokas.

Pilvo srities abscesas, pilvo sepsis, divertikulitas ir osteomielitas.

Mikroangiopatinė trombozė, trombinė trombocitopeninė purpura ir hemolizinis ureminis

sindromas.

Apetito sumažėjimas ir anoreksija.

Disgeuzija, ageuzija ir skonio pojūčio sutrikimai.

Ūminis vainikinių arterijų sindromas, krūtinės angina, nestabili angina, vainikinių arterijų

okliuzija ir miokardo išemija.

Sumažėjusi / nenormali išstūmimo frakcija.

Ūminis miokardo infarktas, miokardo infarktas ir tylus miokardo infarktas.

Burnos ir ryklės bei gerklų skausmas.

Stomatitas ir aftinis stomatitas.

Pilvo skausmas, skausmas apatinėje pilvo dalyje ir skausmas viršutinėje pilvo dalyje.

Virškinimo trakto prakiurimas ir žarnos prakiurimas.

Kolitas, išeminis kolitas.

Cholecistitas ir akalkuliozinis cholecistitas.

Odos pageltimas, odos spalvos pokytis ir pigmentacijos sutrikimas.

Į psoriazę panašus dermatitas, eksfoliacinis bėrimas, bėrimas, eriteminis bėrimas, folikulinis

bėrimas, generalizuotas bėrimas, makulinis bėrimas, makulopapulinis bėrimas, papulinis

bėrimas ir niežtintis bėrimas.

Odos reakcija ir odos sutrikimai.

Nagų sutrikimas ir spalvos pakitimai.

Nuovargis ir astenija.

Veido edema, edema ir periferinė edema.

Amilazė ir amilazės suaktyvėjimas.

Kai kurių nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Infekcijos ir infestacijos

Nustatyta sunkių infekcijos (pasireiškusios su neutropenija arba be neutropenijos) atvejų, įskaitant

mirtinus atvejus. Buvo pranešta apie kartais mirtinus nekrozinio fascito, įskaitant tarpvietės, atvejus

(taip pat žr. 4.4 skyrių).

Kraujo ir limfinės sistemos sutrikimai

3 fazės klinikinių tyrimų duomenimis, 3 ir 4 sunkumo laipsnio bendrojo neutrofilų kiekio sumažėjimas

nustatytas atitinkamai 10 % ir 1,7 % VTSN tyrime, 16 % ir 1,6 % MILV tyrime bei 13 % ir 2,4 %

kNEN tyrime dalyvavusių pacientų. 3 fazės klinikinių tyrimų duomenimis, 3 ir 4 sunkumo laipsnio

trombocitų kiekio sumažėjimas nustatytas atitinkamai 3,7 % ir 0,4 % VTSN tyrime, 8,2 % ir 1,1 %

MILV tyrime bei 3,7 % ir 1,2 % kNEN tyrime dalyvavusių pacientų (žr. 4.4 skyrių).

3 fazės VTSN tyrimo metu kraujavimas pasireiškė 18 % sunitinibą vartojusių pacientų, palyginti su

17 % pacientų, vartojusių placebą. Gydant anksčiau negydytą MILV, kraujavimas pasireiškė 39 %

sunitinibą vartojusių pacientų, palyginti su 11 % pacientų, kurie gydyti interferonu α (IFN-α).

Septyniolikai (4,5 %) sunitinibą vartojusių pacientų, palyginti su 5 (1,7 %) pacientais, vartojusiais

IFN-α, pasireiškė 3-o laipsnio ar sunkesni kraujavimo reiškiniai. Kraujavimas pasireiškė 26 %

sunitinibą vartojusių pacientų, kuriems buvo diagnozuotas citokinams atsparus MILV. Kraujavimo

reiškiniai, išskyrus kraujavimą iš nosies, pasireiškė 21,7 % pacientų, vartojusių sunitinibą 3-os fazės

kNEN tyrimo metu, palyginti su 9,85 % pacientų, kurie vartojo placebą (žr. 4.4 skyrių).

Klinikinių tyrimų duomenimis, maždaug 2 % pacientų, kuriems diagnozuota VTSN, pasireiškė

kraujavimas iš naviko.

Imuninės sistemos sutrikimai

Pasireiškė padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant angioneurozinę edemą (žr. 4.4 skyrių).

Endokrininiai sutrikimai

2 citokinams atsparaus MILV tyrimų metu 7 ligoniams (4 %), vartojant sunitinibo, nustatyta

nepageidaujama reakcija – hipotirozė; hipotirozė nustatyta 61 (16 %) sunitinibo vartojusių anksčiau

negydyto MILV tyrimo pacientų ir 3 (< 1 %) pacientams IFN- α grupėje.

Be to, 4 citokinams atsparaus MILV ligoniams (2 %) padaugėjo tirotropinio hormono (TTH). MILV

tyrimų metu iš viso 7 % tiriamųjų klinikiniais simptomais pasireiškė arba laboratoriniais tyrimais buvo

nustatyta hipotirozė, kurią reikėjo nedelsiant gydyti. Įgyta hipotirozė pasireiškė 6,2 % VTSN sirgusių

ligonių, kurie buvo gydomi sunitinibu, palyginti su 1 % placebo vartotojų. 3 fazės kNEN tyrimo metu

hipotirozė pasireiškė 6 pacientams (7,2 %), vartojusiems sunitinibą, ir 1 pacientui (1,2 %), vartojusiam

placebą.

Skydliaukės funkcija buvo perspektyviai stebima 2 tyrimų, kuriuose dalyvavo krūties vėžiu sergantys

pacientai, metu. Sutent vartojimas krūties vėžiui gydyti nėra įteisintas. 1 tyrimo duomenimis pranešta,

kad hipotirozė pasireiškė 15 (13,6 %) sunitinibo grupės tiriamųjų ir 3 (2,9 %) standartinės priežiūros

grupės tiriamiesiems. TSH kiekis kraujyje pagal pranešimus padidėjo 1 pacientui (0,9 %), vartojusiam

sunitinibą, ir nei vienam pacientui, kuriam buvo taikyta standartinė priežiūra. Hipertirozė pagal

pranešimus nepasireiškė nei vienam sunitinibu gydytam pacientui, bet pasireiškė 1 pacientui (1,0 %),

kuriam buvo taikyta standartinė priežiūra. Kito tyrimo duomenimis pranešta, kad hipotirozė pasireiškė

iš viso 31 pacientui (13 %), vartojusiam sunitinibą, ir 2 pacientams (0,8 %), vartojusiems kapecitabiną.

TSH kiekis kraujyje pagal pranešimus padidėjo 12 pacientų (5,0 %), vartojusių sunitinibą, ir nei

vienam pacientui, vartojusiam kapecitabiną. Hipertirozė pagal pranešimus pasireiškė 4 pacientams

(1,7 %), vartojusiems sunitinibą, ir nei vienam pacientui, vartojusiam kapecitabiną. TSH kiekis

kraujyje pagal pranešimus sumažėjo 3 pacientams (1,3 %), vartojusiems sunitinibą, ir nei vienam

pacientui, vartojusiam kapecitabiną. T4 kiekis kraujyje pagal pranešimus padidėjo

2 pacientams (0,8 %), vartojusiems sunitinibą, ir 1 pacientui (0,4 %), vartojusiam kapecitabiną.

T3 kiekis pagal pranešimus padidėjo 1 pacientui (0,8 %), vartojusiam sunitinibą, ir nei vienam

pacientui, vartojusiam kapecitabiną. Visi su skydliauke susiję reiškiniai, apie kuriuos buvo pranešta,

buvo 1–2 sunkumo laipsnio (žr. 4.4 skyrių).

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Buvo pranešta apie dažnesnius hipoglikemijos atvejus kNEN pacientams lyginant su MILV ir VTSN.

Vis dėlto daugelis nepageidaujamų reiškinių, kurie pasireiškė klinikinių tyrimu metu, nebuvo susiję su

gydymu. (žr. 4.4 skyrių).

Nervų sistemos sutrikimai

Sunitinibo klinikinių tyrimų metu ir vaistiniam preparatui patekus į rinką gauta keletas pranešimų

(<1 %) apie tiriamiesiems pasireiškusius priepuolius ir radiologiniais tyrimais diagozuotus LULES

atvejus (kai kurie buvo mirtini). Priepuolių pasireiškė pacientams, kuriems radiologiniais tyrimais

buvo arba nebuvo diagnozuota metastazių galvos smegenyse (žr. 4.4 skyrių).

Širdies sutrikimai

Klinikinių tyrimų duomenimis, maždaug 2 % sunitinibą vartojusių ligonių, kuriems buvo diagnozuota

VTSN, 4 % ligonių, kuriems buvo diagnozuotas citokinams atsparus MILV, bei 2 % placebą

vartojusių VTSN ligonių kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (KSIF) sumažėjo

20 % ar daugiau nuo

apatinės normos ribos. Daugiau KSIF nemažėjo, sutrikimas dažnu atveju pagerėdavo tęsiant gydymą.

Anksčiau negydyto MILV tyrimo duomenimis, 27 % pacientų, vartojusių sunitinibą, ir 15 % pacientų,

kurie gydyti IFN- α, nustatyta mažesnė už apatinę normos ribą KSIF reikšmė. Dviem pacientams

(< 1 %), kurie vartojo sunitinibą, diagnozuotas SŠN.

Iš pacientų, kuriems buvo diagnozuoti VTSN, 1,2 % sunitinibą vartojusių ligonių ir 1 % placebą

vartojusių ligonių pasireiškė širdies nepakankamumas, stazinis širdies nepakankamumas ar kairiojo

skilvelio funkcijos nepakankamumas. Patvirtinamojo 3 fazės VTSN tyrimo (N = 312) duomenimis, su

gydymu susijusių mirtinų širdies reakcijų pasireiškė 1 % ligonių kiekvienoje gydymo grupėje (t. y.

sunitinibo ir placebo grupėse). 2 fazės tyrimo, kuriame dalyvavo citokinams atspariu MILV sergantys

ligoniai, duomenimis, 0,9 % pacientų pasireiškė su gydymu susijęs mirtinas miokardo infarktas, o

3 fazės tyrimo, kuriame dalyvavo negydyti MILV pacientai, duomenimis, mirtinų širdies reiškinių

pasireiškė 0,6 % pacientų, vartojusių IFN-

α α

, ir 0 % pacientų sunitinibo grupėje. 3 fazės kNEN

tyrimo duomenimis, 1 (1 %) pacientui, vartojusiam sunitinibą, pasireiškė su gydymu susijęs mirtinas

širdies nepakankamumas.

Kraujagyslių sutrikimai

Hipertenzija

Hipertenzija buvo labai dažnas nepageidaujamas reiškinys, praneštas klinikinių tyrimų metu. Maždaug

2,7 % ligonių, kuriems pasireiškė hipertenzija, sunitinibo dozė buvo sumažinta arba laikinai nutrauktas

jo vartojimas. Nė vienam šių pacientų sunitinibo vartojimas nenutrauktas visam laikui. 4,7 % pacientų,

kuriems diagnozuota solidinių navikų, hipertenzija buvo sunki (sistolinis kraujospūdis – >200 mm Hg

arba diastolinis – 110 mm Hg). Hipertenzija pagal pranešimus pasireiškė maždaug 33,9 % sunitinibą

vartojančių anksčiau negydytų ligonių, sergančių MILV, palyginti su 3,6 % pacientų, vartojančių IFN-

α. Pagal pranešimus, sunki hipertenzija pasireiškė 12 % anksčiau negydytų pacientų, vartojusių

sunitinibą, ir <1% pacientų, vartojusių IFN- α. Pagal 3 fazės kNEN tyrimo pranešimus hipertenzija

pasireiškė 26,5 % pacientų, vartojusių sunitinibą, palyginti su 4,9 % pacientų, vartojusių placebą.

Pagal pranešimus sunki hipertenzija pasireiškė 10 % kNEN tyrime dalyvavusių pacientų, vartojusių

sunitinibą, ir 3 % pacientų, vartojusių placebą.

Venų tromboembolijos reiškiniai

Klinikinių tyrimų, įskaitant VTSN ir ILV, metu vartojant sunitinibą, maždaug 1,0 % pacientų, kuriems

diagnozuota solidinių navikų, patyrė su gydymu susijusių venų tromboembolijos reiškinių.

3 fazės VTSN tyrimo metu septyni sunitinibą vartoję pacientai (3 %) patyrė venų tromboembolijos

reiškinių, jų nepatyrė nei vienas placebą vartojęs pacientas. 5 iš 7 nustatyta 3 laipsnio giliųjų venų

trombozė (GVT), o 2 pacientams – 1 arba 2 laipsnio. Keturiems iš šių 7 VTSN pacientų gydymas

nutrauktas, pastebėjus pirmuosius GVT požymius.

Trylikai (3 %) sunitinibą vartojusių anksčiau negydyto MILV 3 fazės tyrimo pacientų ir 4 (2 %)

pacientams, dalyvausiems 2 citokinams atsparaus MILV tyrimuose, nustatyta venų tromboembolijos

reiškinių. Devyniems šių pacientų diagnozuota plaučių embolija (1 pacientui 2-ojo, 8 pacientams – 4-

ojo laipsnio) ir aštuoniems iš šių pacientų – GVT (1 pacientui –1-ojo, 2 pacientams – 2-ojo,

4 pacientams – 3-iojo ir 1 pacientui – 4-ojo laipsnio). Vienam pacientui su plaučių embolija, kuris

dalyvavo citokinams atsparaus MILV tyrime, reikėjo laikinai nutraukti dozavimą.

Pagal negydyto MILV tyrimo pranešimus 6 pacientams (2%), vartojusiems IFN- α, pasireiškė venų

tromboembolijos reiškinių; 1 pacientas (<1 %) patyrė 3-iojo laipsnio GVT, o 5 pacientai (1 %) –

plaučių emboliją; visi reiškiniai buvo 4-ojo laipsnio.

Pagal 3 fazės kNEN tyrimo pranešimus, venų tromboembolijos reiškinių patyrė 1 sunitinibo grupės

pacientas (1,2 %) ir 5 placebo grupės (6,1 %) pacientai. Dviem iš šių pacientų, vartojusių placebą,

buvo GVT, 1 pacientui 2-ojo laipsnio ir 1 pacientui – 3-iojo laipsnio.

Registracijos VTSN, MILV ir kNEN tyrimų duomenimis, mirtinų atvejų nebuvo. Mirtimi pasibaigusių

įvykių nustatyta poregistraciniu laikotarpiu.

Maždaug 3,1 % pacientų, sergančių VTSN, ir maždaug 1,2 % pacientų, sergančių MILV, kurie vartojo

sunitinibą 3 fazės klinikinių tyrimų metu, pasireiškė plaučių embolija. Apie plaučių embolijos atvejus

pacientams, sergantiems kNEN, kurie vartojo sunitinibą 3 fazės tyrimo metu, nepranešta.

Poregistraciniu laikotarpiu nustatyta retų mirtimi pasibaigusių įvykių.

Pacientų, kurie per 12 mėnesių prieš tyrimą patyrė plaučių emboliją, nebuvo galima įtraukti į

sunitinibo klinikinius tyrimus.

Vartojant sunitinibą 3 fazės registracijos tyrimų metu, maždaug 17,8 % pacientų, kurie sirgo VTSN,

maždaug 26,7 % pacientų, kurie sirgo MILV, ir maždaug 12 % pacientų, kurie sirgo kNEN,

diagnozuota plaučių reiškinių (pvz., dusulys, skystis pleuros ertmėje, plaučių embolija ar plaučių

edema).

Maždaug 22,2 % pacientų, kuriems diagnozuota solidinių navikų, įskaitant VTSN ir MILV, kurie

vartojo sunitinibą klinikinių tyrimų metu, patyrė plaučių reiškinių.

Virškinimo trakto sutrikimai

Nustatyta sunkių kasos funkcijos sutrikimo, kartais mirtino, atvejų. VTSN ir MILV sergantiems

pacientams, vartojusiems sunitinibą, pankreatitas diagnozuotas nedažnai (<1 %). 3 fazės kNEN tyrimo

metu apie su gydymu susijusio pankreatito atvejus nepranešta (žr. 4.4 skyrių).

Mirtinas kraujavimas iš virškinimo trakto pagal pranešimus pasireiškė 0,98 % pacientų, vartojusių

placebą VTSN 3 fazės tyrimo metu.

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Gali būti nenormalūs kepenų funkcijos tyrimų rodmenys, pasireikšti hepatitas arba kepenų funkcijos

nepakankamumas (žr. 4.4 skyrių).

Odos ir poodinio audinio sutrikimai. Buvo pranešta apie gangreninės piodermos atvejus, kurie

dažniausiai buvo laikini ir išnyko nutraukus sunitinibo vartojimą (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Buvo pranešta apie miopatijos ir (arba) rabdomiolizės, kartais pasireiškusios kartu su ūminiu inkstų

funkcijos nepakankamumu, atvejus. Pacientus, kuriems atsiranda toksinio poveikio raumenims

požymių ar simptomų, reikia gydyti, kaip įprasta (žr. 4.4 skyrių).

Nustatyta fistulės susiformavimo atvejų, kartais susijusių su naviko nekroze ar nykimu, kai kurie

atvejai buvo mirtini (žr. 4.4 skyrių).

Pranešta apie ŽON atvejus Sutent gydytiems pacientams. Dauguma jų pasireiškė pacientams, kuriems

buvo nustatyta ŽON rizikos veiksnių, ypač į veną vartojamų bisfosfonatų ekspozicija ir (arba)

anksčiau buvusi dantų liga, dėl kurios prireikė invazinių dantų procedūrų (taip pat žr. 4.4 skyrių).

Tyrimai

Neklinikiniai tyrimai (in vitro ir in vivo), kurių metu buvo vartojamos didesnės už rekomenduojamą

žmogui dozės, parodė, kad sunitinibas gali slopinti širdies veikimo potencialo repoliarizacijos procesą

(pvz., ilginti QT intervalą).

Didesnis kaip 500 ms QTc intervalo pailgėjimas pagal pranešimus pasireiškė 0,5 %, o didesnis kaip

60 ms pokytis, palyginti su buvusiu prieš pradedant gydymą, – 1,1 % iš 450 pacientų, kuriems

diagnozuota solidinių navikų. Pripažinta, kad abiejų rodmenų pokyčiai gali būti reikšmingi. Maždaug

du kartus didesnė sunitinibo koncentracija už tą, kuri susidaro vartojant gydomąją sunitinibo dozę,

ilgina QTcF intervalą (QT intervalas koreguotas pagal Frideriką).

Atlikti QTc intervalo vertinimo tyrimai, kuriuose dalyvavo 24 pacientai (amžius: 20–87 metais),

kuriems diagnozuotas išplitęs vėžys. Šio tyrimo duomenys rodo, kad esant gydomajai (3-iąją parą)

(kai naudojamas pradinės korekcijos per parą metodas) bei didesnei nei gydomoji (9-ąją parą) (kai

naudojami abu pradinės korekcijos metodai), sunitinibas sukelia poveikį QTc intervalui (nustatytas

vidutinis placebu koreguotas pokytis > 10 ms, 90 % pasikliautinasis intervalas [PI] viršutinė riba

>15 ms). Nei vieno paciento QTc rodmuo nebuvo didesnis kaip 500 ms. 3-iąją parą praėjus

24 valandoms po dozės suvartojimo (t. y. numatoma gydomoji koncentracija plazmoje po

rekomenduojamos pradinės 50 mg dozės suvartojimo), naudojant pradinės korekcijos per parą metodą,

poveikis QTcF pasireiškė, vis dėlto šio reiškinio klinikinė reikšmė neaiški.

Išsamių serijinių EKG vertinimų, kai ekspozicija buvo gydomoji arba didesnė už gydomąją, QTc

intervalo pailgėjimo, kuris būtų įvertintas kaip ,,sunkus“ (t. y. 3 ar didesnio laipsnio pagal bendrųjų

nepageidaujamų reiškinių terminijos kriterijų [angl. Common Terminology Criteria for Averse Events,

CTCAE], 3.0 versiją) nenustatyta nei vienam vertinimui tinkamam arba numatytos gydyti (angl. ITT)

populiacijos pacientui.

Esant gydomajai koncentracijai plazmoje, didžiausias vidutinis QTcF intervalo (Frideriko pataisa)

pokytis, palyginti su buvusiu prieš tyrimą, buvo 9 ms (90 % PI: 15,1 ms). Esant maždaug du kartus

didesnei už gydomąją koncentracijai, didžiausias QTcF intervalo pokytis, palyginti su buvusiu prieš

tyrimą, buvo 15,4 ms (90 % PI: 22,4 ms). Teigiamai kontrolei vartojant moksifloksaciną (400 mg),

vidutinis didžiausias QTcF intervalo pokytis, palyginti su buvusiu prieš tyrimą, buvo 5,6 ms. Nei

vienam asmeniui nenustatyta didesnio kaip 2 laipsnio poveikio QTc intervalui (pagal CTCAE

3.0 versiją) (žr. 4.4 skyrių).

Ilgalaikis saugumas sergant MILV

Ilgalaikis sunitinibo saugumas MILV sergantiems pacientams analizuotas pagal 9 baigtų klinikinių

tyrimų, atliktų vaistą skiriant kaip pirmojo pasirinkimo preparatą, bevacizumabui atsparios ir

citokinams atsparios ligos atvejais, duomenis su 5 739 pacientais, iš kurių 807 (14%) gydyti ≥2 metus

ir iki 6 metų. Dauguma su gydymu susijusių nepageidaujamų reiškinių (GSNR) 807 pacientams,

sunitinibu gydytiems ilgą laiką, pirmą kartą pasireiškė per pirmuosius 6 mėnesius arba 1 metus, o su

laiku jų dažnis išliko stabilus arba sumažėjo, išskyrus hipotirozę, kuri su laiku pasireikšdavo dažniau ir

visą 6 metų laikotarpį atsirasdavo naujų atvejų. Ilgalaikis gydymas sunitinibu nesusietas su naujų rūšių

GSNR.

Vaikų populiacija

Sunitinibo saugumo savybės nustatytos remiantis 1 fazės dozės eskalavimo tyrimo, 2 fazės atviro

tyrimo, 1/2 fazės vienos šakos tyrimo ir straipsnių duomenimis, kaip aprašyta toliau.

1 fazės per burną vartojamo sunitinibo dozės eskalavimo tyrimas atliktas su 35 pacientais, iš kurių

30 pacientų buvo pacientai vaikai (nuo 3 iki 17 metų amžiaus) ir 5 jauni suaugę pacientai (nuo 18 iki

21 metų amžiaus), turintys gydymui rezistentiškų solidinių navikų; daugumai šių pacientų buvo

nustatyta pagrindinė galvos smegenų naviko diagnozė. Visiems tyrimo dalyviams vaistas sukėlė

nepageidaujamų reakcijų, dauguma reakcijų buvo sunkios (≥3 toksiškumo laipsnio) ir apėmė toksinį

poveikį širdžiai. Dažniausiai pasireiškė nepageidaujamos reakcijos, susijusios su toksiniu poveikiu

virškinimo traktui (VT), neutropenija, nuovargiu ir nustatytu ALT padidėjimu. Nustatyta, kad

nepageidaujamų reakcijų širdžiai rizika buvo didesnė pacientams vaikams, kuriems anksčiau buvo

taikyta širdies srities švitinimo arba antraciklinų terapija, palyginti su pacientais vaikais, kuriems tokio

gydymo taikyta nebuvo. Tiems pacientams vaikams, kuriems anksčiau nebuvo taikyta širdies srities

švitinimo arba antraciklinų terapija, nustatyta maksimali toleruojama dozė (MTD) (žr. 5.1 skyrių).

2 fazės atviras tyrimas atliktas su 29 pacientais, iš kurių 27 pacientai buvo pacientai vaikai (nuo 3 iki

16 metų amžiaus) ir 2 jauni suaugę pacientai (nuo 18 iki 19 metų amžiaus), sergantys atsinaujinusia /

progresuojančia / refrakterine didelio laipsnio glioma (DLG) arba ependimoma. Nė vienoje grupėje

nenustatyta 5 laipsnio nepageidaujamų reakcijų. Dažniausi (≥ 10 %) su gydymu susiję

nepageidaujami reiškiniai buvo neutrofilų skaičiaus sumažėjimas (6 pacientams [20,7 %]) ir

intrakranijinis kraujavimas (3 pacientams [10,3 %]).

1/2 fazės vienos šakos tyrimas atliktas su 6 pacientais vaikais (nuo 13 iki 16 metų amžiaus),

sergančiais pažengusiu neoperuojamu VTSN. Dažniausios nepageidaujamos reakcijos į vaistinį

preparatą buvo viduriavimas, pykinimas, leukocitų skaičiaus sumažėjimas, neutropenija ir galvos

skausmas, kiekviena jų pasireiškė 3 pacientams (50,0 %), pagal sunkumą jos buvo 1 arba 2 laipsnio.

Keturiems iš 6 pacientų (66,7 %) pasireiškė 3–4 laipsnio su gydymu susiję nepageidaujami reiškiniai

(3 laipsnio hipofosfatemija, neutropenija ir trombocitopenija, kiekvieną jų atskirai patyrė po 1 pacientą

, taip pat 1 pacientui pasireiškė 4 laipsnio neutropenija). Tyrimo metu negauta pranešimų apie sunkius

nepageidaujamus reiškinius (SNR) arba 5 laipsnio nepageidaujamas reakcijas į vaistinį preparatą. Tiek

klinikiniame tyrime, tiek straipsniuose aprašytos vaistinio preparato saugumo savybės buvo panašios į

saugumo savybes suaugusiesiems.

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai

leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai turi

pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta

nacionaline pranešimo sistema.

4.9

Perdozavimas

Apsinuodijus su Sutent, specifinio priešnuodžio nėra, apsinuodijimo vaistiniu preparatu atveju turi būti

taikomas palaikomasis gydymas. Jeigu reikia, neabsorbuotą veikliąją medžiagą galima pašalinti,

sukėlus vėmimą arba plaunant skrandį. Pranešta apie perdozavimo atvejus; kai kurie atvejai buvo

susiję su nepageidaujamomis reakcijomis, kurios atitiko žinomas sunitinibo saugumo savybes.

5.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1

Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – antinavikiniai vaistiniai preparatai, proteinkinazės inhibitoriai, ATC kodas –

LO1XE04.

Veikimo mechanizmas

Sunitinibas slopina daugialypius TKR, nuo kurių priklauso naviko augimas, neoangiogenezė ir vėžio

metastazių progresavimas. Sunitinibas slopina iš trombocitų kilusio augimo faktoriaus receptorius

(TKAFR alfa ir TKAFR beta), KEAF receptorius (KEAFR 1, KEAFR 2 ir KEAFR 3), kamieninių

ląstelių faktoriaus (KLF) receptorius, į Fms panašią tirozino kinazę 3 (FPT 3), kolonijas

stimuliuojančio faktoriaus receptorius (KSF-1R) ir iš paraminio nervinio audinio ląstelių kilusio

neurotrofinio faktoriaus receptorius (RET). Biocheminiais ir ląstelių tyrimais nustatyta, kad

svarbiausiojo metabolito savybės panašios į sunitinibo.

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Atlikti gydymo sunitinibo saugumo ir veiksmingumo klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo ligoniai,

kuriems buvo diagnozuotas imatinibui atsparus VTSN (pvz., liga progresavo, gydant arba baigus

gydymą imatinibu), jo netoleravę pacientai (pvz., gydant imatinibu, pasireiškė žymus toksinis

poveikis, taigi tęsti gydymo juo nebuvo galima), MILV sergantys pacientai ir pacientai, sergantys

neoperuojamu kNEN.

Veiksmingumas nustatytas pagal VTSN sergančių pacientų laikotarpį iki naviko progresavimo (LNP)

ir išgyvenimo pailgėjimą, anksčiau negydytų ir citokinams atspariu MILV sergančių ligonių

išgyvenimo laikotarpį, kurį navikas neprogresavo (INP), ir jų organizmo objektyvaus atsako į gydymą

dažnumą (OAD), bei kNEN sergančių pacientų INP.

Virškinimo trakto stromos navikai

Atliktas pradinis atviras dozės didinimo tyrimas su VTSN sergančiais ligoniais, kuriems gydymas

imatinibu (didžiausios paros dozės mediana – 800 mg) buvo neveiksmingas dėl atsparumo arba

netoleravimo. 97 ligoniai gydyti pagal įvairius planus įvairiomis vaistinio preparato dozėmis. 55

ligoniai pagal rekomenduojamą planą vartojo 50 mg sunitinibo dozę 4 savaites ir darė 2 savaičių

pertrauką (4/2 planas).

Šio tyrimo duomenimis, LNP mediana buvo 34,0 savaitės (95 % PI: 22,0; 46,0).

Trečios fazės atsitiktinių imčių dvigubai aklame placebu kontroliuojamajame sunitinibo tyrime

dalyvavo VTSN sergantys ligoniai, kurie netoleravo gydymo imatinibu (didžiausios paros dozės

mediana – 800 mg) arba gydant ar po gydymo juo liga progresavo. Šio tyrimo metu 312 ligonių

atsitiktiniu būdu (2:1) suskirstyti į grupes gerti arba 50 mg sunitinibo dozę, arba placebą pagal 4/2

planą tol, kol bus nustatyta, kad liga progresuoja, arba iki pasitraukimo iš tyrimo dėl kitų priežasčių

(207 ligoniai vartojo sunitinibą, 105 - placebą). Tyrimo pirminė veiksmingumo vertinamoji baigtis –

laikotarpis iki naviko progresavimo (LNP), t.y. laikotarpis nuo suskirstymo į grupes iki pirmų

objektyvių duomenų, kad auglys progresuoja. Iš anksto numatytu išankstinės analizės laiku, vartojant

sunitinibą, LNP mediana tyrėjo įvertinimu buvo 28,9 savaitės (95 % PI: 21,3; 34,1), o nepriklausomos

peržiūros duomenimis, 27,3 savaitės (95 % PI: 16,0; 32,1). Tyrėjo įvertinimu, jis buvo statistiškai

reikšmingai ilgesnis nei LNP placebo grupėje - 5,1 savaitės (95 % PI: 4,4; 10,1), o nepriklausomos

peržiūros duomenimis, 6,4 savaitės (95 % PI: 4,4; 10,0). Bendrasis išgyvenimas (BI) buvo statistiškai

reikšmingai geresnis sunitinibo grupėje (santykinė rizika (SR) - 0,491; (95 % PI = 0,290; 0,831)).

Mirties rizika placebo grupėje buvo du kartus didesnė nei sunitinibo grupėje.

Po išankstinės veiksmingumo ir saugumo analizės, remiantis nepriklausomos saugumo duomenų

stebėjimo komisijos (SDSK) rekomendacijomis, akloji tyrimo fazė buvo baigta ir tyrimas toliau

tęsiamas atviru būdu, placebo grupės pacientams atvirai pasiūlius gydymą sunitinibu.

Atviros gydymo fazės tyrimo metu sunitinibą vartojo iš viso 255 pacientai, įskaitant 99 pacientus,

kurie iš pradžių vartojo placebą.

Pirminės ir antrinės vertinamosios baigties atviros gydymo fazės tyrimo metu analizė vėl patvirtino

rezultatus, kurie buvo gauti išankstinės analizės metu, ir yra parodyti lentelėje Nr. 2.

Lentelė Nr. 2. Veiksmingumo vertinamosios baigties suvestinė sergant VTSN (numatytų gydyti

pacientų populiacija)

Dvigubai aklas gydymas

Mediana (95% PI)

Santykinė rizika

Placebas

grupėse

Vertinamoji

baigtis

Sutent

Placebas

(95 % PI)

p vertė

gydymas

b

Pirminė

LNP

(savaitėmis)

Išankstinė

27,3 (16,0; 32,1)

6,4 (4,4; 10,0)

0,329 (0,233; 0,466)

< 0,001

Galutinė

26,6 (16,0; 32,1)

6,4 (4,4; 10,0)

0,339 (0,244; 0,472)

< 0,001

10,4 (4,3; 22,0)

Antrinė

(savaitėmis)

Išankstinė

24,1 (11,1; 28,3)

6,0 (4,4; 9,9)

0,333 (0,238; 0,467)

< 0,001

Galutinė

22,9 (10,9; 28,0)

6,0 (4,4; 9,7)

0,347 (0,253; 0,475)

< 0,001

OAD (%)

Išankstinė

6,8 (3,7; 11,1)

0 (-)

0,006

Galutinė

6,6 (3,8; 10,5)

0 (-)

0,004

10,1 (5,0; 17,8)

OS (savaitės)

Išankstinė

0,491 (0,290; 0,831)

0,007

Galutinė

72,7 (61,3; 83,0)

64,9 (45,7; 96,0)

0,876 (0,679-; ,129)

0,306

Santrumpos: PI = pasikliautinasis intervalas; ITT = numatyta gydyti populiacija; ND = nėra duomenų;

OAD = objektyvaus atsako dažnis, BI = bendrasis išgyvenamumas; INP = išgyvenimas be naviko

progresavimo; LNP = laikotarpis iki naviko progresavimo.

Dvigubai aklos gydymo fazės duomenys apie numatytų gydyti pacientų populiaciją, naudojant

atitinkamus svarbiausius radiologinio tyrimo matavimus.

99 tiriamųjų, kuriems užbaigus aklą tyrimo fazę, vietoj placebo buvo pradėtas atviras gydymas

Sutent. Pradiniai rodmenys – rodmenys gydymo pakeitimo momentu, o veiksmingumo analizė

pagrįsta tyrėjo vertinimu.

Išankstinės analizės INP rodmenys atnaujinti, remiantis originalių duomenų perskaičiavimais.

OAD rodmenys pateikti tiriamųjų, kuriems nustatytas atsakas (PI 95 %), dalimi procentais.

Mediana nepasiekta, nes rodmenys iki šiol nenustatyti.

Numatytų gydyti pacientų BI mediana sunitinibo ir placebo grupėse buvo atitinkamai 72,7 savaitės ir

64,9 savaitės (SR: 0,876; 95 % PI 0,679; 1,129; p = 0,306). Šios analizės metu placebo grupei priskirti

ir tie pacientai, kuriems atsitiktiniu būdu buvo paskirtas vartoti placebas, o vėliau atviru būdu buvo

taikomas gydymas sunitinibu.

Anksčiau negydytas metastazavęs inkstų ląstelių vėžys

Atliktas trečios fazės klinikinis atsitiktinių imčių daugiacentris tarptautinis tyrimas, kurio metu buvo

vertinamas pacientų, kurie sirgo anksčiau negydytu MILV, gydymo sunitinibu veiksmingumas ir

saugumas, palyginti su gydymu interferonu IFN-

. Į grupes 1:1 santykiu buvo suskirstyti septyni

šimtai penkiasdešimt pacientų. Jiems buvo taikomi arba kartotiniai 6 savaičių gydymo sunitinibu

kursai, kurių metu 4 savaites pacientai gėrė po 50 mg vaistinio preparato per parą ir po to buvo daroma

2 savaičių pertrauka (4/2 planas), arba IFN-α, kurio pirmą savaitę buvo švirkščiama po 3 milijonus

vienetų (MV) po oda, antrą savaitę – po 6 MV, trečią savaitę – 9 MV, o po to tris ne iš eilės einančias

dienas kiekvieną savaitę.

Gydymas vidutiniškai truko 11,1 mėnesio (ribos: 0,4–46,1) gydymo sunitinibu grupėje ir 4,1 mėnesio

(ribos: 0,1–45,6) gydymo IFN-α grupėje. Su gydymu susijusių sunkių nepageidaujamų reiškinių

(SGSSNR) pasireiškė 23,7 % pacientų, vartojusių sunitinibą, ir 6,9 % pacientų, vartojusių IFN-α. Vis

dėlto gydymo nutraukimo dėl nepageidaujamų reiškinių dažnis sunitinibo grupėje buvo 20 % ir 23 %,

vartojant IFN-α. Dozavimą nutraukė 202 pacientai (54 %) sunitinibo ir 141 pacientas (39 %) IFN-α

grupėje. Dozė buvo sumažinta 194 pacientams (52 %) sunitinibo ir 98 pacientams (27 %) IFN-α

grupėje. Pacientai buvo gydyti, kol liga ėmė progresuoti arba pasitraukė iš tyrimo. Pirminė

veiksmingumo vertinamoji baigtis buvo INP. Planinė išankstinė šio tyrimo analizė parodė statistiškai

reikšmingą sunitinibo pranašumą, palyginti su IFN-α, vidutinis LNP sunitinibo grupėje buvo 47,3

savaitės, palyginti su 22,0 savaitėmis IFN-α grupėje. SR – 0,415 (95 % PI:

0,320; 0,539, p < 0,001).

Kitos vertinamosios baigtys buvo OAD, BI ir saugumas. Pagrindinis radiologinis įvertinimas buvo

nutrauktas, pasiekus pirminę vertinamąją baigtį. Galutinės analizės metu pagal tyrėjo duomenis

nustatytas OAD sunitinibo grupėje buvo 46 % (95 % PI: 41 %; 51 %), o IFN-α grupėje 12,0 % (95 %

PI: 9 %; 16 %) (p < 0,001).

Gydymas sunitinibu buvo susijęs su ilgesniu išgyvenimu, palyginti su IFN-α. BI mediana sunitinibo

grupėje buvo 114,6 savaičių (95 % PI: 100,1; 142,9), o IFN-α grupėje 94,9 savaitės (95 % PI: 77,7;

117,0), santykinė rizika 0,821 (95 % PI: 0,673; 1,001; p = 0,0510 pagal nesluoksniuotąjį logaritminio

rango kriterijų).

Bendrųjų INP ir BI, nustatytų numatytų gydyti pacientų populiacijoje (angl., intent-to-treat [ITT])

pagal pagrindinį laboratorinį radiologinį įvertinimą, duomenų suvestinė pateikta lentelėje Nr. 3.

Lentelė Nr. 3. Veiksmingumo vertinamosios baigties suvestinė sergant anksčiau negydytu MILV

(ITT populiacijos)

Išgyvenimo be naviko progresavimo

suvestinė

Sunitinibas

(n = 375)

IFN-

(n = 375)

Tiriamojo būklė negerėjo arba tiriamasis mirė

[n (%)]

161 (42,9)

176 (46,9)

Tiriamajam nustatytas ligos progresavimas arba

tiriamasis mirė [n (%)]

214 (57,1)

199 (53,1)

INP (savaitėmis)

Kvartilis (95 % PI)

25 %

22,7 (18,0; 34,0)

10,0 (7,3; 10,3)

50 %

48,3 (46,4; 58,3)

22,1 (17,1; 24,0)

75 %

84,3 (72,9; 95,1)

58,1 (45,6; 82,1)

Nesluoksniuotoji analizė

Santykinė rizika (sunitinibas, palyginti su

IFN-

0,5268

Santykinės rizikos 95 % PI

(0,4316; 0,6430)

p-reikšmė

< 0,0001

Pagal dvipusį logaritminio rango kriterijų.

Tiriamieji, apie kurių mirtį nežinoma [n (%)]

185 (49,3)

175 (46,7)

Tiriamieji, kurie mirė [n (%)]

190 (50,7)

200 (53,3)

BI (savaitėmis)

Kvartilis (95 % PI)

25 %

56,6 (48,7; 68,4)

41,7 (32,6; 51,6)

50 %

114,6 (100,1; 142,9)

94,9 (77,7; 117,0)

75 %

DN (DN; DN)

DN (DN; DN)

Nesluoksniuotoji analizė

Santykinė rizika (sunitinibas, palyginti su

IFN-

0,8209

Santykinės rizikos 95 % PI

(0,6730; 1,0013)

p-reikšmė

0,0510

Santrumpos: PI = pasikliautinasis intervalas; INF-α = interferonas alfa; ITT = numatyta gydyti

populiacija; N = pacientų skaičius; ND = nėra duomenų; BI = bendrasis išgyvenamumas; INP =

išgyvenimas be naviko progresavimo.

Pagal dvipusį logaritminio rango kriterijų.

Citokinams atsparus metastazavęs inkstų ląstelių vėžys

Atliktas antros fazės sunitinibo tyrimas, kuriame dalyvavo ligoniai, kurių navikas buvo atsparus

ankstesnei citokinų terapijai, pavyzdžiui, interleukinu 2 arba IFN-α. 63 ligoniai iš pradžių 4 savaites iš

eilės gėrė po 50 mg sunitinibo vieną kartą per parą, po to darė 2 savaičių pertrauką, taigi susidarė

pilnas 6 savaičių ciklas (4/2 planas). Pirminė veiksmingumo vertinamoji baigtis buvo OAD pagal

solidinių navikų atsako vertinimo kriterijus (angl. Response Evaluation Criteria in Solid Tumors,

RECIST).

Šio tyrimo duomenimis, objektyvaus ligonio organizmo atsako dažnumas buvo 36,5 % (95 %

PI = 24,7 %; 49,6 %), o LNP mediana – 37,7 savaitės (95 % PI = 24,0; 46,4).

Atliktas pagrindžiamasis atviras vieno vaistinio preparato daugiacentris tyrimas, kuriuo buvo

vertinama, ar veiksminga ir saugu gydyti sunitinibu ligonius, sergančius MILV, atspariu ankstesniam

gydymui citokinais. 106 ligoniai gydyti mažiausiai viena 50 mg sunitinibo doze pagal 4/2 planą.

Šio tyrimo pirminė vertinamoji baigtis - OAD. Antrinės vertinamosios baigtys: laikotarpis iki naviko

progresavimo (LNP), atsako trukmė (AT) ir BI.

Šio tyrimo OAD buvo – 35 % (95 % PI 26,8 %-47,5 %). AT ir BI mediana iki šiol nepasiekta.

Kasos neuroendokriniai navikai

Palaikomojo II fazės atviru būdu daugelyje centrų atlikto tyrimo metu buvo įvertintas vienintelio

vaistinio preparato 50 mg sunitinibo dozės per parą, vartojamos pagal 4/2 planą, veiksmingumas ir

saugumas pacientams, sergantiems neoperuojamu kNEN. Kasos salelės ląstelių naviko kohortoje buvo

66 pacientai, pirminės vertinamosios baigties atsako dažnis buvo 17 %.

Pagrindiniame III fazės daugelyje centrų dvigubai aklu būdu atliktame tarptautiniame atsitiktinių

imčių placebu kontroliuojamajame vienintelio vaistinio preparato sunitinibo tyrime dalyvavo

pacientai, sergantys neoperuojamu kNEN.

Pacientai, kuriems remiantis solidinių navikų atsako įvertinimo kriterijais (angl., Response Evaluation

Criteria In Solid Tumors [RECIST]), buvo patvirtintas ligos progresavimas per ankstesnius

12 mėnesių, atsitiktiniu būdu buvo suskirstyti į grupes (1:1) ir vartojo arba 37,5 mg sunitinibo vieną

kartą per parą be planuotos pertraukos (N = 86), arba placebą (N = 85).

Pagrindinė vertinamoji baigtis buvo sunitinibą vartojančių pacientų INP, palyginti su pacientais, kurie

vartojo placebą. Kitos vertinamosios baigtys buvo BI, OAD, BPPs ir saugumas.

Demografiniai duomenys sunitinibo ir placebo grupėse buvo panašūs. Be to, 49 % sunitinibo grupės

pacientų buvo diagnozuoti nefunkcionuojantys navikai, palyginti su 52 % pacientų, kurie vartojo

placebą, ir 92 % abiejų grupių pacientų buvo diagnozuotos metastazės kepenyse.

Tyrimo metu buvo leidžiama vartoti somatostatino analogus.

Iš viso 66 % sunitinibo grupės pacientų anksčiau buvo taikytas sisteminis gydymas, palyginti su 72 %

placebo grupės pacientų. Be to, 24 % sunitinibo grupės pacientų vartojo somatostatino analogus,

palyginti su 22 % placebo grupės pacientų.

Tyrėjo įvertintas INP vartojant sunitinibą buvo kliniškai reikšmingai geresnis nei vartojant placebą.

Vidutinė INP trukmė sunitinibo grupėje buvo 11,4 mėnesio, palyginti su 5,5 mėnesio placebo grupėje

(santykinė rizika: 0,418 [95 % PI 0,263, 0,662], p-reikšmė = 0,0001). Kaip parodyta 4 lentelėje,

remiantis RECIST paraiškos duomenimis, kurie gauti tyrėjui išmatavus naviką, siekiant nustatyti ligos

progresavimą, gauti panašūs naviko atsako rezultatai. Visuose pogrupiuose pagal pradines savybes,

įskaitant anksčiau taikyto gydymo analizę, buvo pastebėtas palankesnis SUTENT santykinės rizikos

pradinis įvertinimas. Iš viso 29 sunitinibo grupės pacientams ir 24 placebo grupės pacientams anksčiau

sisteminis gydymas nebuvo taikytas. Šiems pacientams INP santykinė rizika buvo 0,365 (95 % PI

0,156, 0,857), p = 0,0156. Panašiai 57 sunitinibo grupės pacientams (įskaitant 28, kuriems anksčiau

buvo taikytas sisteminis gydymas vienu vaistiniu preparatu, ir 29, kuriems anksčiau buvo taikytas

sisteminis gydymas 2 ar daugiau vaistinių preparatų) ir 61 placebo grupės pacientui (įskaitant

25 pacientus, kuriems anksčiau buvo taikytas sisteminis gydymas vienu vaistiniu preparatu, ir

36 pacientus, kuriems anksčiau buvo taikytas sisteminis gydymas 2 ar daugiau vaistinių preparatų)

INP santykinė rizika buvo 0,456 (95 % PI 0,264, 0,787), p = 0,0036.

INP jautrumo analizė atlikta, kai ligos progresavimas buvo pagrįstas tyrėjo atliktais naviko matavimais

ir kai visi reiškiniai, cenzūruojami dėl kitokių priežasčių nei tyrimo nutraukimas, buvo laikomi INP

reiškiniais. Ši analizė leido preliminariai numatyti gydomąjį sunitinibo poveikį ir parėmė pirminę

analizę, įrodžius 0,507 (95 % PI 0,350, 0,733) santykinę riziką, p = 0,000193. Pagrindinis kasos NEN

tyrimas baigtas pirma laiko, rekomendavus nepriklausomam Vaistinių preparatų stebėjimo komitetui,

o pirminė vertinamoji baigtis pagrįsta tyrėjo įvertinimu ir abi šios priežastys gali turėti įtakos

gydomojo poveikio įvertinimui.

Siekiant išvengti tyrėjo įvertinto INP poslinkių, aklu būdu buvo atlikta NCMP, kuri parėmė tyrėjo

įvertinimą (žr. 4 lentelėje).

Lentelė Nr. 4. Klinikinio III fazės kNEN tyrimo veiksmingumo duomenys

Veiksmingumo parametrai

Sutent

(N = 86)

Placebas

(N = 85)

Santykinė

rizika

(95 % PI)

p reikšmė

Išgyvenimo laikotarpį, per kurį

navikas neprogresavo (mediana,

mėnesiais [95 % PI]), pagal tyrėjo

įvertinimą

11,4

(7,4, 19,8)

(3,6, 7,4)

0,418

(0,263, 0,662)

0,0001

Išgyvenimo laikotarpį, per kurį

navikas neprogresavo (mediana,

mėnesiais [95 % PI]) pagal naviko

atsako įvertinimą, remiantis RECIST

paraiškos duomenimis, kurie gauti

tyrėjui išmatavus naviką

12,6

(7,4, 16,9)

(3,5, 6,0)

0,401

(0,252, 0,640)

0,000066

Išgyvenimo laikotarpį, per kurį

navikas neprogresavo (mediana,

mėnesiais [95 % PI]) pagal aklu

būdu atliktą naviko įvertinimo

nepriklausomą centrinę peržiūrą

12,6

(11,1, 20,6)

(3,8, 7,2)

0,315

(0,181, 0,546)

0,000015

Bendrasis išgyvenimas (5 metų

stebėjimas)

(mediana, mėnesiai [95 % PI])

38,6

(25,6, 56,4)

29,1

(16,4, 36,8)

0,730

(0,504, 1,057)

0,0940

Objektyvaus atsako dažnumas

(%, [95 % PI])

(3,2, 15,4)

0,0066

Santrumpos: PI = pasikliautinasis intervalas, N = pacientų skaičius; ND = nėra duomenų;

kNEN = kasos neuroendokrininiai navikai; RECIST = angl. Response Evaluation Criteria in Solid

Tumours, solidinių navikų atsako vertinimo kriterijai.

Dvipusis nesluoksniuotasis logaritminio rango kriterijus.

Tikslusis chi kvadrato kriterijus.

1 paveikslėlis. Klinikinio III fazės kNEN tyrimo INP Kaplano ir Mejerio diagrama

Time (Months)

Progression Free Survival Probability (%)

SUTENT (N=86)

Median 11.4 months

Placebo (N=85)

Median 5.5 months

Hazard Ratio = 0.42

95% CI (0.26 - 0.66)

p = 0.0001

SUTENT

Placebo

Number of subjects at risk

Santrumpos: PI = pasikliautinasis intervalas; N = pacientų skaičius; INP = išgyvenimas be naviko progresavimo;

kNEN = kasos neuroendokrininiai navikai.

Išgyvenimo laikotarpio,

per kurį navikas neprogresavo, tikimybė (%)

SUTENT (N = 86)

mediana 11,4 mėn.

Placebas (N = 85)

mediana 5,5 mėn.

Santykinė rizika = 0,42

95 % PI (0,26–0,66)

P = 0,0001

Tiriamųjų, kuriems yra rizika, skaičius

SUTENT

Placebas

Laikas (mėnesiais)

BI duomenys tyrimo baigimo metu buvo negalutiniai [20,6 mėnesių (95 % PI 20,6, NP) sunitinibo

grupėje lyginant su NP (95 % PI 15,5, NP) placebo grupėje, santykinė rizika: 0,409 (95 % PI: 0,187,

0,894), p-reikšmė = 0,0204]. Buvo 9 mirčių atvejai sunitinibo grupėje ir 21 mirties atvejis placebo

grupėje.

Diagnozavus ligos progresavimą, aklas vaistinio preparato vartojimas nutrauktas ir placebą vartoję

pacientai pateko į atskirą sunitinibo vartojimo atviru būdu pratęsimo tyrimą. Dėl ankstyvo tyrimo

užbaigimo likusiems pacientams vartojimas aklu būdu buvo nutrauktas ir pasiūlyta dalyvauti

atskirame sunitinibo vartojimo atviru būdu pratęsimo tyrime. Iš viso 59 iš 85 (69,4 %) placebo grupės

pacientai perėjo prie sunitinibo tyrimo atviru būdu po ligos progresavimo ar atskleidimo tyrimo

pabaigoje. BI duomenys po 5 metų stebėjimo pratęsimo tyrime parodė 0,730 santykinę riziką (95 %

PI: 0,504, 1,057).

Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos gyvenimo kokybės klausimynas (angl., the European

Organization for Research and Treatment of Cancer Quality of Life Questionnaire [EORTC

QLQC-30]) parodė, kad vartojant sunitinibą, palyginti su placebu, 5 veiklos sritims (fizinei, vaidmens,

pažinimo, emocinei ir socialinei) buvo daromas ribotas nepalankus simptominis poveikis.

Su progresuojančių pažengusios stadijos (metastazavusių) gerai diferencijuotų neoperuojamų kNEN

turinčiais pacientais atliktas 4 fazės tarptautinis daugiacentris vienos grupės atvirasis tyrimas, kuriame

vertintas sunitinibo veiksmingumas ir saugumas.

Vienas šimtas šeši pacientai (61 pacientas anksčiau negydytų pacientų grupėje ir 45 pacientai tolesnės

terapijos grupėje) per burną vartojo 37,5 mg sunitinibo nuolatinio kasdienio dozavimo (NKD) režimu.

Tyrėjų įvertinta INP mediana buvo 13,2 mėnesių, abejose grupėse, bendroje populiacijoje (95 % PI:

10,9; 16,7) ir anksčiau negydytų pacientų grupėje (95 % PI: 7,4; 16,8).

Vaikų populiacija

Sunitinibo vartojimo pacientams vaikams patirtis ribota (žr. 4.2 skyrių).

1 fazės per burną vartojamo sunitinibo dozės eskalavimo tyrimas atliktas su 35 pacientais, iš kurių

30 pacientų buvo pacientai vaikai (nuo 3 iki 17 metų amžiaus) ir 5 jauni suaugę pacientai (amžius: 18–

21 metai), turintys gydymui rezistentiškų solidinių navikų; daugma šių pacientų buvo įtraukti su

pagrindine galvos smegenų naviko diagnoze. Pirmoje tyrimo dalyje pastebėtas toksinis poveikis

širdžiai, dėl kurio reikėjo riboti dozę, todėl tyrimo protokolas buvo pakoreguotas ir iš jo pašalinti

pacientai, kuriems anksčiau taikytos toksinį poveikį širdžiai galėjusios turėti terapijos (įskaitant

antraciklinus) arba švitinta širdies sritis. Antrojoje tyrimo dalyje, kurioje dalyvavo pacientai, kuriems

jau taikyta priešvėžinė, tačiau nesusijusi su toksiniu poveikiu širdžiai, terapija, sunitinibą pacientai iš

esmės toleravo ir jo poveikis buvo valdomas klinikinėmis priemonėmis, kai 15 mg/m

per parą dozė

(MTD) vartota pagal 4/2 planą. Nė vienam tiriamajam nenustatyta pilnutinio arba dalinio atsako.

Stabilios būklės liga nustatyta 6 pacientams (17 %). Vienas VTSN sergantis pacientas buvo įtrauktas į

15 mg/m

dozės grupę nesant gydymo naudingumo įrodymų. Stebėtas nepageidaujamas vaisto

poveikis iš esmės buvo panašus į nustatytą suaugusiesiems (žr. 4.8 skyrių).

2 fazės atviras tyrimas atliktas su 29 pacientais, iš kurių 27 pacientai buvo pacientai vaikai (nuo 3 iki

16 metų amžiaus) ir 2 jauni suaugę pacientai (nuo 18 iki 19 metų), segantys DLG arba ependimoma.

Tyrimas baigtas planuotos tarpinės analizės metu dėl nepakankamos ligos kontrolės. INP mediana

buvo 2,3 mėn. DLG grupėje ir 2,7 mėn. ependimomos grupėje. BI mediana buvo 5,1 mėn. DLG

grupėje ir 12,3 mėn. ependimomos grupėje. Dažniausi (≥ 10 %) pranešti su gydymu susiję

nepageidaujami reiškiniai abiejose tiriamųjų grupėse buvo neutrofilų skaičiaus sumažėjimas

(6 pacientams [20,7 %]) ir intrakranijinis kraujavimas (3 pacientams [10,3 %]) (žr. 4.8 skyrių).

1/2 fazės per burną vartojamo sunitinibo tyrimo, kuriame dalyvavo 6 VTSN sergantys pacientai vaikai

nuo 13 iki 16 metų, kuriems sunitinibas buvo skiriamas pagal 4/2 planą, nuo 15 mg/m² per parą iki

30 mg/m² per parą dozėmis, ir prieinami publikuoti (20 pacientų vaikų arba jaunų suaugusiųjų,

sergančių VTSN) duomenys rodo, kad liga stabilizavosi 18 iš 26 (69,2 %) sunitinibu gydytų pacientų,

anksčiau nesėkmingai gydytų imatinibu arba jo netoleravusių (16 iš 21 paciento liga buvo stabili) arba

pacientų de novo / po operacijos (2 iš 5 pacientų liga buvo stabili). Šio 1/2 fazės tyrimo metu 3 iš 6

pacientų buvo stebimas ligos stabilizavimasis ir ligos progresavimas (1 pacientas gavo neo adjuvantą

ir 1 pacientas gavo adjuvantinį imatinibą). Tame pačiame tyrime 4 iš 6 pacientų (66,7%) patyrė 3-4

laipsnio su gydymu susijusius nepageidaujamus reiškininius (3 laipsnio hipofosfatemiją, neutropeniją

ir trombocitopeniją, kiekvieną jų patyrė po 1 pacientą, taip pat 1 pacientui pasireiškė 4 laipsnio

neutropenija). Be to, straipsniuose pranešta apie šias 3 laipsnio nepageidaujamas reakcijas į vaistinį

preparatą, kurias patyrė 5 pacientai: nuovargį (2) virškinamojo trakto sutrikimus (įskaitant

viduriavimą) (2), hematologines reakcijas (įskaitant anemiją) (2), cholecistitą (1), hipertiroidizmą (1),

ir mukozitą (1).

Siekiant ekstrapoliuoti sunitinibo farmakokinetikos (Fk) ir pagrindines saugumo ir veiksmingumo

vertinamąsias baigtis VTSN sergantiems pacientams vaikams (amžius: nuo 6 iki 17 metų), atlikta

populiacijos Fk ir farmakokinetikos / farmakodinamikos (Fk / Fd) analizė. Ši analizė buvo pagrįsta

suaugusiųjų, turinčių VTSN arba solidinių navikų, ir vaikų, turinčių solidinių navikų, duomenimis.

Remiantis imitavimo analizių duomenimis manoma, kad saugumo ir veiksmingumo reakcijoms į

sunitinibo ekspoziciją plazmoje jaunesnis amžius ir smulkesnis kūno sudėjimas neigiamo poveikio

neturi. Nenustatyta, kad sunitinibo naudos ir rizikos santykį neigiamai veikia jaunesnis amžius arba

smulkesnis kūno sudėjimas; šį santykį stipriausiai veikia vaisto ekspozicija plazmoje.

EMA atleido nuo įpareigojimo pateikti inkstų arba inkstų geldelių vėžio (išskyrus nefroblastomą,

nefroblastomatozę, skaidriųjų ląstelių sarkomą, mezoblastinę nefromą, inkstų šerdies vėžį ir rabdoidinį

inkstų naviką) gydymo Sutent tyrimų su visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis (žr. 4.2

skyrių).

EMA atleido nuo įpareigojimo pateikti virškinimo trakto ir kasos navikų (išskyrus neuroblastomą,

neuroganglioblastomą ir feochromocitomą) gydymo Sutent tyrimų su visais vaikų populiacijos

pogrupiais duomenis (žr 4.2 skyrių).

5.2

Farmakokinetinės savybės

Sunitinibo Fk įvertinta, ištyrus 135 sveikus savanorius ir 266 ligonius, kuriems buvo diagnozuota

solidinių navikų. Fk buvo panaši visų tirtų solidinių navikų populiacijoje ir sveikų savanorių

organizme.

Vartojant nuo 25 iki 100 mg vaistinio preparato dozes, plotas po koncentracijos laiko atžvilgiu kreive

(AUC) ir C

didėja proporcingai dozei. Vartojant kartotines vaistinio preparato paros dozes,

susikaupė 3-4 kartus daugiau sunitinibo ir 7-10 kartų daugiau svarbiausiojo aktyvaus metabolito.

Sunitinibo ir svarbiausiojo aktyvaus metabolito pusiausvyros apykaitos koncentracijos atsirado per

10-14 dienų. Bendroji sunitinibo ir svarbiausiojo aktyvaus metabolito koncentracija 14-tą parą buvo

62,9-101 ng/ml. Tai yra numatytoji koncentracija, apskaičiuota, remiantis ikiklinikinių tyrimų

duomenimis, kuri slopino receptorių fosforilinimą in vitro ir sustabdė ar sumažino naviko augimą in

vivo. Svarbiausias aktyvus metabolitas sudarė 23 % - 37 % bendrosios ekspozicijos. Vartojant

kartotines vaistinio preparato dozes arba vaistinį preparatą vartojant kartotiniais ciklais pagal

tiriamuosius gydymo planus, reikšmingų sunitinibo ar svarbiausiojo aktyvaus metabolito Fk pokyčių

nepastebėta.

Absorbcija

Sunitinibo C

dažniausiai susidaro praėjus 6-12 val. laikui iki maksimalios koncentracijos (T

) po

vaistinio preparato pavartojimo.

Maistas sunitinibo biologinio prieinamumo neveikia.

Pasiskirstymas

Tyrimų in vitro duomenimis, in vitro mėginiuose, nepriklausomai nuo koncentracijos, 95 % sunitinibo

ir 90 % jo svarbiausio aktyvaus metabolito prisijungė prie žmogaus plazmos baltymų. Sunitinibo

pasiskirstymo tūris (V

) yra didelis – 2230 l. Tai rodo, kad vaistinis preparatas pasiskirsto audiniuose.

Metabolinė sąveika

Visų tirtų citochromo P450 (CYP) izoformų (CYP1A2, CYP2A6, CYP2B6, CYP2C8, CYP2C9,

CYP2C19, CYP2D6, CYP2E1, CYP3A4/5 ir CYP4A9/11) in vitro nustatyta Ki reikšmė parodė, kad

sunitinibas ir svarbiausiasis jo aktyvus metabolitas greičiausiai nesužadina (bent jau kliniškai

reikšmingai) metabolizmo kitų veikliųjų medžiagų, kurios gali būti metabolizuojamos, veikiant

minėtiems izofermentams.

Biotransformacija

Daugiausia sunitinibo metabolizuojama, veikiant CYP3A4 izofermentams. Susidaro svarbiausiasis

aktyvus metabolitas dezmetilsunitinibas, kuris toliau metabolizuojamas, veikiant CYP izofermentams.

Sunitinibą vartoti kartu su stipriai CYP3A4 izofermentus sužadinančiais ar slopinančiais vaistiniais

preparatais negalima, nes gali pakisti sunitinibo koncentracija plazmoje (žr. 4.4 ir 4.5 skyrius).

Eliminacija

Daugiausia vaistinio preparato pasišalina su išmatomis (61 %). Pro inkstus šalinama 16 %

nepakitusios veikliosios medžiagos ir metabolitų pavidalu. Jungtinės radioaktyvių mėginių analizės

duomenimis, sunitinibas ir svarbiausias jo aktyvus metabolitas sudaro didžiausią dalį su vaistiniu

preparatu susijusių medžiagų, kurių nustatoma plazmoje, šlapime ir išmatose (atitinkamai 91,5 %,

86,4 % ir 73,8 %). Nesvarbių metabolitų nustatyta šlapime ir išmatose, bet dažniausia neaptikta

plazmoje. Bendrasis išgerto vaistinio preparato tariamasis klirensas (CL/F) - 34-62 l/val. Sunitinibo ir

svarbiausio jo aktyvaus metabolito dezmetilsunitinibo pusinės eliminacijos periodas iš sveikų

savanorių, išgėrusių vaistinio preparato, organizmo trunka atitinkamai maždaug 40–60 ir

80-110 valandų.

Vartojimas kartu su vaistiniais preparatais, kurie yra KVAB inhibitoriai

Sunitinibas in vitro yra eliminacijos nešiklio KVAB substratas. A6181038 studijoje, gefitinibo, KVAB

inhibitoriaus, vartojimas kartu neturėjo kliniškai reikšmingos įtakos sunitinibo arba viso vaistinio

preparato kiekio (sunitinibas + metabolitas) C

ir AUC (žr. 4.5 skyrių). Šis tyrimas buvo

daugiacentris, atviras 1/2 fazės tyrimas, kuriame buvo tiriamas sunitinibo, skiriamo kartu su gefitinibu,

saugumas / toleravimas, maksimali toleruojama dozė ir antinavikinis aktyvumas tiriamiesiems,

kuriems diagnozuotas MILV. Kartu skiriamų gefitinibo (250 mg per parą) ir sunitinibo (37,5 mg [1

kohorta, n=4] arba 50 mg [2 kohorta, n=7] per parą, 4 savaites vartojant ir toliau 2 savaites

nevartojant) Fk buvo tiriama kaip antrinis tyrimo tikslas. Sunitinibo Fk parametrų pokyčiai buvo

kliniškai nereikšmingi ir nerodė jokios vaistinių preparatų tarpusavio sąveikos; tačiau, atsižvelgiant į

santykinai nedidelį tiriamųjų skaičių (t. y. N=7+4) ir vidutinio dydžio arba didelius farmakokinetikos

parametrų skirtumus tarp pacientų, šio tyrimo Fk duomenis apie vaistinių preparatų tarpusavio sąveiką

reikia interpretuoti atsargiai.

Specialių grupių pacientai

Kepenų funkcijos sutrikimas

Sunitinibas ir jo svarbiausias metabolitas daugiausia metabolizuojami kepenyse. Sisteminės

ekspozicijos po vienos sunitinibo dozės suvartojimo asmenų, sergančių lengvu ar vidutinio sunkumo

(A ir B klasės pagal Child-Pugh) kepenų funkcijos sutrikimu, organizme, palyginti su asmenų, kurių

kepenų funkcija normali, buvo panašios. Asmenų, sergančių sunkiu (C klasės pagal Child-Pugh)

kepenų funkcijos sutrikimu, gydymas sunitinibu netirtas.

Iš vėžiu sergančių pacientų tyrimų pašalinti ligoniai, kurių ALT ar AST buvo > 2,5 x VNR (viršutinė

normos riba) arba > 5,0 x VNR dėl metastazių kepenyse.

Inkstų funkcijos sutrikimas

Populiacijos Fk tyrimai rodo, kad sunitinibo tariamasis klirensas (CL/F) nepakito, kai kreatinino

klirensas (KL

) buvo 42-347 ml/min. ribose. Sisteminės ekspozicijos po vienkartinės sunitinibo dozės

pavartojimo tiriamųjų, kurie sirgo sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (KL

< 30 ml/min.), organizme,

palyginti su tiriamųjų, kurių inkstų funkcija buvo normali (KL

> 80 ml/min.), organizme buvo

panašios. Sunitinibas ir jo svarbiausiasis metabolitas hemodializės metu iš tiriamųjų, sergančių GSIL,

sisteminės kraujotakos neeliminuojami, vis dėlto bendra sunitinibo sisteminė ekspozicija buvo 47 %, o

svarbiausiojo metabolito 31 % mažesnė, palyginti su tiriamųjų, kurių inkstų funkcija normali.

Svoris, veiklumo būklė

Populiacijos Fk analizės demografiniai duomenys rodo, kad atsižvelgiant į kūno svorį ar veiklumo

būklę pagal Rytų kooperacinės onkologų grupės skalę (angl. Eastern Cooperative Oncology Group

[ECOG]) nebūtina.

Lytis

Turimi duomenys rodo, kad menamas sunitinibo klirensas (CL/F) iš moterų organizmo gali būti

maždaug 30 % lėtesnis nei iš vyrų. Vis dėlto dozės dėl šio skirtumo keisti nereikia.

Vaikų populiacija

Sunitinibo vartojimo pacientams vaikams patirtis ribota (žr. 4.2 skyrių). Atlikta populiacijos Fk

analizė su jungtiniais suaugusiųjų pacientų, turinčių VTSN ir solidinių navikų, ir vaikų, turinčių

solidinių navikų, duomenimis. Siekiant įvertinti amžiaus ir kūno sudėjimo (bendrosios kūno masės ir

kūno paviršiaus ploto) bei kitų kovariantų įtaką svarbiems sunitinibo ir jo veikliųjų metabolitų Fk

parametrams, atliktos pakopinės kovariantų modeliavimo analizės. Nagrinėjant su amžiumi ir kūno

sudėjimu susijusius kovariantus, amžiaus kovarianto įtaka akivaizdžiajam sunitinibo klirensui buvo

reikšmingiausia (kuo jaunesnis pacientas vaikas, tuo silpnesnis akivaizdusis klirensas).

Akivaizdžiajam veikliojo metabolito klirensui panašiai reikšmingas buvo kūno paviršiaus ploto

kovariantas (kuo mažesnis kūno paviršiaus plotas, tuo silpnesnis akivaizdusis klirensas).

Taip pat, remiantis integruota populiacijos Fk analize naudojant apibendrintus 3 pediatrinių tyrimų

duomenis (2 vaikų, sergančių solidiniais tumorais ir 1 vaikų, sergančių VTSN; amžiaus grupės: nuo 6

iki 11 metų ir nuo 12 iki 17 metų), pradinis kūno paviršiaus plotas (KPP) gerokai skyrėsi pagal

matomą sunitinibo ir jo aktyvaus metabolito klirensą. Remiantis šia analize prognozuojama, kad

20 mg/m

per parą sunitinibo dozę vartojantiems pacientams vaikams (KPP ribos: 1,10–1,87 m

plazmoje susidaro sunitinibo ir jo aktyvaus metabolito ekspozicija (tarp 75 ir 125% AUC), panaši į

suaugusių VTSN sergančių pacientų, vartojančių 50 mg per parą pagal 4/2 planą (AUC

1233 ng.hr/mL). Tyrimuose su vaikais pradinė sunitinibo dozė buvo 15 mg/m

(remiantis MTD,

identifikuota pirmos fazės dozės didinimo tyrime, žr. 5.1 skyrių) , kuri pacientams, sergantiems VTSN

padidinta iki 22.5 mg/m

, o vėliau iki 30 mg/m

(neviršijant bendros 50 mg dozės per parą dozės)

atsižvelgiant į individualų paciento saugumą ir vaisto toleravimą. Be to, pagal paskelbtą literatūrą

pacientams vaikams sergantiems VTSN, apskaičiuota pradinė dozė svyruojanti nuo 16,6 mg / m

36 mg / m

, buvo padidinta iki 40,4 mg / m

(neviršijant bendros 50 mg per parą dozės).

5.3

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Iki 9 mėnesių trukmės kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimų su žiurkėmis ir beždžionėmis

duomenimis, pagrindiniai organai taikiniai yra virškinimo traktas (beždžionėms nustatytas vėmimas ir

viduriavimas), antinksčiai (žiurkėmis ir beždžionėmis nustatytas kraujo priplūdimas į žievinį sluoksnį

ir (arba) kraujavimas, o žiurkėms – nekrozė, po to - fibrozė), kraujo ir limfos sistema (kaulų čiulpų

slopinimas, limfoidinio audinio sunykimas antkrūčio liaukoje, blužnyje ir limfmazgiuose), egzokrininė

kasos dalis (kasos salelių degranuliacija ir pavienių ląstelių nekrozė), seilių liauka (liaukos skiltelių

hipertrofija), sąnariai (augimo zonos sustorėjimas), gimda (atrofija) ir kiaušidės (mažiau subręsta

folikulų). Visi sutrikimai pasireiškė, esant kliniškai reikšmingai sunitinibo koncentracijai plazmoje. Be

to, kitais tyrimais nustatyti šie papildomi reiškiniai: QTc intervalo pailgėjimas, KSIF sumažėjimas ir

sėklidžių kanalėlių atrofija, inkstų mezenchimos ląstelių padaugėjimas, kraujavimas iš virškinimo

trakto ir burnos gleivinės, priekinės hipofizės dalies ląstelių išvešėjimas. Manoma, kad dėl

farmakologinio sunitinibo poveikio pakinta gimda (gimdos gleivinės atrofija) ir kaulo augimo zona

(kaulo epifizės sustorėjimas arba kremzlės displazija). Dauguma šių reiškinių laikini ir praeina

nevartojant vaistinio preparato per 2–6 savaites.

Genotoksinis poveikis

Genotoksinis sunitinibo poveikis tirtas in vitro ir in vivo. Mutageninio poveikio bakterijų ląstelėms

mėginiai, atlikti taikant žiurkių kepenų metabolinį aktyvinimą, rodo, kad sunitinibas tokio poveikio

nedarė. Atliekant žmogaus periferinio kraujo limfocitų mėginius in vitro, sunitinibas struktūrinių

chromosomų aberacijų nesukėlė. Ir taikant metabolinį aktyvinimą, ir jo netaikant, pastebėta periferinio

kraujo limfocitų poliploidija (dažnos chromosomų aberacijos). Sunitinibas klastogeninio poveikio

žiurkių kaulų čiulpams in vivo nedarė. Svarbiausiojo veikliojo metabolito genotoksinis poveikis

netirtas.

Kancerogeninis poveikis

Vieną mėnesį trukusio dozės ribų nustatymo tyrimo, kurio metu per zondą buvo vartotos 0, 10, 25, 75

arba 200 mg/kg dozės NKD režimu, duomenimis, ilgą laiką vartojant vaistinį preparatą rasH2

transgeninėms pelėms, vartojant didžiausias tirtas dozes (200 mg/kg paros dozes), pasireiškė

dvylikapirštės žarnos Brunner liaukų karcinoma ir hiperplazija.

Su rasH2 transgeninėmis pelėmis buvo atliktas šešis mėnesius trukęs tyrimas, kurio metu per zondą

buvo vartotos 0, 8, 25, 75 (sumažinant iki 50] mg/kg paros dozės. Vartojant ≥ 25 mg/kg kūno svorio

paros dozes (≥ 7,3 kartų didesnis AUC nei rekomenduojamą paros dozę vartojančio paciento

organizme), po 1 arba 6 gydymo mėnesių buvo pastebėtas skrandžio ir virškinimo trakto vėžio,

gretutinių hemangiosarkomų ir (arba) skrandžio gleivinės hiperplazijos padažnėjimas.

Dvejus metus trukusių kancerogeninio poveikio tyrimo su žiurkėmis (0, 0,33, 1 arba 3 mg/kg paros

dozės) duomenimis, vartojant sunitinibą 28 parų ciklais, po kurių buvo daroma 7 parų pertrauka

(nevartojama vaistinio preparato), po > 1 metų dozavimo (≥ 7,8 kartų didesnis AUC nei

rekomenduojamą paros dozę vartojančio paciento organizme) padažnėjo feochromocitomos ir

antinksčių šerdinės dalies hiperplazijos atvejai žiurkių patinams, kuriems buvo vartotos 3 mg/kg paros

dozės. Dvylikapirštės žarnos Brunner liaukų vėžys pasireiškė vartojant ≥ 1 mg/kg paros dozes

patelėms ir 3 mg/kg paros dozes patinams, gleivinės ląstelių hiperplazija skrandžio liaukose pasireiškė

vartojant 3 mg/kg paros dozes patinams, kurias vartojant AUC buvo atitinkamai ≥ 0,9, 7,8 ir 7,8 kartų

didesni nei rekomenduojamą paros dozę vartojančio paciento organizme. Sunitinibo tyrimuose pelėms

(rasH2 transgeninėms) ir žiurkėms nustatytų navikų reikšmė žmogui yra neaiški.

Toksinis poveikis reprodukcijai ir raidai

Toksinio poveikio reprodukcijai tyrimų duomenimis, poveikio patinų ar patelių vaisingumui

nenustatyta. Visgi kartotinių dozių toksinio poveikio tyrimų su žiurkėmis ir beždžionėmis

duomenimis, esant kliniškai reikšmingai vaistinio preparato sisteminei ekspozicijai, pasireiškė toks

poveikis patelių vaisingumui: folikulų atrezija, geltonkūnio degeneracija, gimdos gleivinės pakitimai ir

gimdos bei kiaušidžių svorio sumažėjimas. Pasireiškė poveikis žiurkių patinų vaisingumui, toks kaip

sėklidžių kanalėlių atrofija, spermatozoidų sumažėjimas antsėklidyje ir koloidų išsekimas prostatoje

bei sėklinėse pūslelėse, kai ekspozicija plazmoje buvo 25 kartus didesnė lyginant su sisteminės

ekspozicijos lygiu žmogaus organizme.

Nustatyta žiurkių embriono ir vaisiaus žūties atvejų, dėl to reikšmingai sumažėjo gyvų vaisių skaičius,

padaugėjo rezorbcijų, padaugėjo nėštumo nutrūkimo po implantacijos ir vados žūties atvejų 8 iš 28

vaikingų patelių, kurių ekspozicija plazmoje viršijo 5,5 kartus lyginant su sisteminės ekspozicijos

lygiu žmogaus organizme. Trušiai atsivedė mažiau gyvų palikuonių, buvo mažesnis vaikingų patelių

gimdos svoris, dėl dažnesnių rezorbcijų, dažnesnio nėštumo nutrūkimo po implantacijos ir visos vados

žuvimo 4 iš 6 triušių patelių, kurių ekspozicija plazmoje viršijo 3 kartus lyginant su sisteminės

ekspozicijos lygiu žmogaus organizme. Žiurkėms organogenezės laikotarpiu gavusioms ≥5 mg/kg

sunitinibo paros dozes, kurias vartojant ekspozicija plazmoje viršijo 5,5 kartus lyginant su sisteminės

ekspozicijos lygiu žmogaus organizme, pasireiškė poveikis raidai: padaugėjo vaisiaus griaučių

apsigimimų, dažniausiai pasireiškiančių krūtinės ir juosmens slankstelių kaulėjimo sulėtėjimu.

Poveikis triušių raidai: padaugėjo kiškio lūpos atvejų, kai ekspozicija plazmoje buvo maždaug tokia

pati, kaip ligonio organizme, bei kiškio lūpos ir vilko gomurio atvejų, kai ekspozicija plazmoje viršijo

2,7 kartus lyginant su sisteminės ekspozicijos lygiu žmogaus organizme.

Sunitinibas (0,3, 1,0, 3,0 mg/kg paros dozės) buvo įvertintas prenatalinių ir postnatalinių vystymosi

tyrimų su apvaisintomis žiurkėmis metu. Sumažėjo motininės patelės kūno svorio prieaugis gestacijos

ir laktacijos laikotarpiais vartojant > 1 mg/kg paros dozes, bet toksinio poveikio patelių reprodukcijai

nepastebėta, vartojant iki 3 mg/kg paros dozes (apskaičiuota ekspozicija buvo > 2,3 karto didesnė nei

rekomenduojamą paros dozę vartojančio paciento organizme). Vartojant 3 mg/kg paros dozes, buvo

stebėtas jauniklių kūno masės sumažėjimas laikotarpiu prieš nujunkymą ir po nujunkymo. Vartojant

1 mg/kg paros dozę, toksinio poveikio nepastebėta (ekspozicija maždaug ≥ 0,9 kartų didesnė už AUC

rekomenduojamą paros dozę vartojančio paciento organizme).

6.

FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1

Pagalbinių medžiagų sąrašas

12,5 mg kietosios kapsulės

Kapsulės turinys

Manitolis (E 421)

Kroskarmeliozės natrio druska

Povidonas (K-25)

Magnio stearatas

Kapsulės korpusas ir dangtelis

Želatina

Raudonasis geležies oksidas (E 172)

Titano dioksidas (E 171)

Rašalas

Šelakas

Propilenglikolis

Natrio hidroksidas

Povidonas

Titano dioksidas (E 171)

25 mg kietosios kapsulės

Kapsulės turinys

Manitolis (E 421)

Kroskarameliozės natrio druska

Povidonas (K-25)

Magnio stearatas

Kapsulės apvalkalas

Želatina

Raudonasis geležies oksidas (E 172),

Titano dioksidas (E 171)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Juodasis geležies oksidas (E 172)

Rašalas

Šelakas

Propilenglikolis

Natrio hidroksidas

Povidonas

Titano dioksidas (E 171)

37,5 mg kietosios kapsulės

Kapsulės turinys

Manitolis (E 421)

Kroskarameliozės natrio druska

Povidonas (K-25)

Magnio stearatas

Kapsulės apvalkalas

Želatina

Titano dioksidas (E 171)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Rašalas

Šelakas

Propilenglikolis

Kalio hidroksidas

Juodasis geležies oksidas (E 172)

50 mg kietosios kapsulės

Kapsulės turinys

Manitolis (E 421)

Kroskarameliozės natrio druska

Povidonas (K-25)

Magnio stearatas

Kapsulės apvalkalas

Želatina

Titano dioksidas (E 171)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Raudonasis geležies oksidas (E 172)

Juodasis geležies oksidas (E 172)

Rašalas

Šelakas

Propilenglikolis

Natrio hidroksidas

Povidonas

Titano dioksidas (E 171)

6.2

Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3

Tinkamumo laikas

3 metai.

6.4

Specialios laikymo sąlygos

Šiam vaistiniam preparatui specialių laikymo sąlygų nereikia.

6.5

Talpyklės pobūdis ir jos turinys

30 kietųjų kapsulių didelio tankio polietileno (DTPE) buteliukai su polipropileno uždoriu.

28 x 1 kietųjų kapsulių permatomos poli(chlorotrifluoroetileno)/PVC perforuotos dalomosios lizdinės

plokštelės, padengtos aliuminio folija ir karštyje aplietos laku.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės.

6.6

Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

Nesuvartotą vaistinį preparatą ar atliekas reikia tvarkyti laikantis vietinių reikalavimų.

7.

REGISTRUOTOJAS

Pfizer Europe MA EEIG

Boulevard de la Plaine 17

1050 Bruxelles

Belgija

8.

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

Sutent 12,5 mg kietosios kapsulės

EU/1/06/347/001

EU/1/06/347/004

Sutent 25 mg kietosios kapsulės

EU/1/06/347/002

EU/1/06/347/005

Sutent 37,5 mg kietosios kapsulės

EU/1/06/347/007

EU/1/06/347/008

Sutent 50 mg kietosios kapsulės

EU/1/06/347/003

EU/1/06/347/006

9.

REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data: 2006 m. liepos 19 d.

Paskutinio perregistravimo data: 2016 m. lapkričio 9 d.

10.

TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje

http://www.ema.europa.eu.

30 Churchill Place

Canary Wharf

London E14 5EU

United Kingdom

An agency of the European Union

Telephone

+44 (0)20 3660 6000

Facsimile

+44 (0)20 3660 5555

Send a question via our website

www.ema.europa.eu/contact

© European Medicines Agency, 2014. Reproduction is authorised provided the source is acknowledged.

EMA/487080/2014

EMEA/H/C/000687

EPAR santrauka plačiajai visuomenei

Sutent

sunitinibas

Šis dokumentas yra vaisto Sutent Europos viešo vertinimo protokolo (EPAR) santrauka. Jame

paaiškinama, kaip Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas (CHMP) įvertinęs vaistą priėmė

nuomonę, kuria rekomenduoja suteikti Sutent rinkodaros leidimą ir pateikia jo vartojimo

rekomendacijas.

Kas yra Sutent?

Sutent – tai vaistas, kurio sudėtyje yra veikliosios medžiagos sunitinibo. Jis tiekiamas kapsulėmis (po

12,5 mg, 25 mg, 37,5 mg ir 50 mg).

Kam vartojamas Sutent?

Sutent gydomi suaugę pacientai, sergantys šių rūšių vėžiu:

Virškinimo trakto stromos navikais – skrandžio ir žarnyno vėžiu, kai nekontroliuojamai auga šių

organų atraminio audinio ląstelės. Sutent skiriamas virškinimo trakto stromos navikais sergantiems

pacientams, kai šių navikų negalima pašalinti chirurginiu būdu arba kai jie išplitę į kitas organizmo

vietas. Jis skiriamas, kai ankstesnis gydymas imatinibu (kitu vaistu nuo vėžio) buvo nesėkmingas;

Metastazavusia inkstų ląstelių karcinoma – į kitas organizmo vietas išplitusiu inkstų vėžiu;

kasos neuroendokrininiais navikais (hormonus gaminančių kasos ląstelių navikais), kurie išplito,

arba kurių negalima pašalinti chirurginiu būdu. Sutent vartojamas, jei liga progresuoja, o navikų

ląsteles galima lengvai atskirti (jos panašios į įprastas kasos ląsteles).

Vaisto galima įsigyti tik pateikus receptą.

Kaip vartoti Sutent?

Gydymą Sutent turi pradėti gydytojas, turintis vaistų nuo vėžio skyrimo patirties.

Sutent

EMA/487080/2014

Puslapis 2/3

Virškinimo trakto stromos navikais ar metastazavusia inkstų ląstelių karcinoma sergantiems pacientams

Sutent skiriama šešių savaičių ciklais: keturias savaites iš eilės geriama po 50 mg Sutent kartą per parą

ir po to daroma dviejų savaičių pertrauka. Vaisto dozę galima tikslinti atsižvelgiant į gydymo poveikį

paciento organizmui, tačiau dozė negali būti mažesnė negu 25 mg ir ne didesnė negu 75 mg.

Kasos neuroendokrininiais navikais sergantiems pacientams kartą per parą skiriama 37,5 mg Sutent

dozė nedarant pertraukos. Šią dozę taip pat galima tikslinti.

Kaip veikia Sutent?

Sutent veiklioji medžiaga sunitinibas yra proteino kinazės inhibitorius. T. y., ši veiklioji medžiaga

slopina tam tikrus fermentus – proteinkinazes. Šių fermentų esama tiek ant kai kurių vėžio ląstelių

paviršiaus receptorių (skatina vėžio ląstelių augimą ir plitimą), tiek ir krauju navikus aprūpinančiose

kraujagyslėse (skatina naujų kraujagyslių susidarymą). Slopindamas šių fermentų veiklą, Sutent

stabdo auglio augimą ir plitimą, neleidžia kraujui tekėti į vėžio ląsteles ir stabdo jų augimą.

Kaip buvo tiriamas Sutent?

Buvo lyginamas Sutent ir placebo (gydomojo poveikio neturinčio preparato) poveikis 312 virškinimo

trakto stromos navikais sergančių pacientų, kuriems ankstesnis gydymas imatinibu buvo nesėkmingas,

ir 171 pacientui, sergančiam progresuojančiais kasos neuroendokrininiais navikais, kurių negalima

pašalinti chirurginiu būdu. Taip pat buvo lyginamas Sutent ir dar vieno vaisto nuo vėžio – interferono

alfa – poveikis 750 anksčiau negydytų metastazavusia inkstų ląstelių karcinoma sergančių pacientų.

Visuose tyrimuose pagrindinis veiksmingumo rodiklis buvo laikas, kurį pacientų liga neprogresavo.

Kokia Sutent nauda nustatyta tyrimuose?

Sutent veiksmingiau už placebą gydė virškinimo trakto stromos navikus ir kasos neuroendokrininius

navikus. Sutent vartojusių virškinimo trakto stromos navikais sergančių pacientų būklė neblogėjo

vidutiniškai 26,6 savaitės, o placebą vartojusių pacientų – 6,4 savaitės. Pacientų, kuriems diganozuoti

kasos neuroendokrininiai navikai, grupėje šie skaičiai atitinkamai buvo 11,4 mėnesio (gydytų Sutent) ir

5,5 mėn. (gydytų placebu).

Sutent vartojusių metastazavusia inkstų ląstelių karcinoma sergančių pacientų būklė neblogėjo

vidutiniškai 47,3 savaitės, o interferoną alfa vartojusių pacientų – 22,0 savaites.

Kokia rizika siejama su Sutent vartojimu?

Dažniausi gydymo Sutent šalutiniai reiškiniai (pasireiškę daugiau kaip 1 pacientui iš 10) yra nuovargis,

virškinimo sistemos sutrikimai (viduriavimas, pykinimas, burnos gleivinės uždegimas, sutrikęs

virškinimas ir vėmimas), kvėpavimo sistemos sutrikimai (dusulys ir kosulys) ir odos pažeidimai (odos

spalvos pokytis, odos sausėjimas ir bėrimas), plaukų spalvos pokytis, disgeuzija (skonio pojūčio

sutrikimai), kraujavimas iš nosies, apetito sumažėjimas, hipertenzija (aukštas kraujo spaudimas), delnų

ir padų eritrodizestezijos sindromas (delnų ir pėdų bėrimas ir tirpimas), hipotirozė (sumažėjęs

skydliaukės aktyvumas), nemiga (negalėjimas užmigti ir miegoti), galvos svaigimas, galvos skausmas,

artralgija (sąnarių skausmas), neutropenija (maža neutrofilų – baltųjų kraujo ląstelių – koncentracija),

trombocitopenija (maža kraujo plokštelių koncentracija), anemija (maža raudonųjų kraujo ląstelių

koncentracija) ir leukopenija (maža baltųjų kraujo ląstelių koncentracija).Sunkiausi šalutiniai reiškiniai,

apie kuriuos pranešta gydant Sutent, yra širdies ir inkstų veiklos sutrikimas, plaučių embolija, (krešulys

plaučius krauju aprūpinančioje kraujagyslėje), virškinimo trakto perforacija (skylės žarnų sienelėse), ir

vidiniai kraujavimai.

Sutent

EMA/487080/2014

Puslapis 3/3

Išsamų visų Sutent šalutinių reiškinių ir apribojimų sąrašą galima rasti pakuotės lapelyje.

Kodėl Sutent buvo patvirtintas?

CHMP nusprendė, kad Sutent nauda yra didesnė už keliamą riziką, ir rekomendavo suteikti jo

rinkodaros leidimą.

Sutent rinkodaros leidimas yra sąlyginis, kadangi apie šį vaistą, ypač apie jo poveikį gydant inkstų

ląstelių karcinomą, turėjo būti pateikta daugiau duomenų. Bendrovei pateikus reikalaujamą papildomą

informaciją sąlyginis rinkodaros leidimas pakeistas į įprastinį.

Kokios priemonės taikomos siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą Sutent

vartojimą?

Siekiant užtikrinti kuo saugesnį Sutent vartojimą, parengtas rizikos valdymo planas. Remiantis šiuo

planu, į Sutent preparato charakteristikų santrauką ir pakuotės lapelį įtraukta informacija apie vaisto

saugumą, įskaitant atsargumo priemones, kurių turi imtis sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai.

Kita informacija apie Sutent:

Europos Komisija 2006 m. liepos 19 d. suteikė visoje Europos Sąjungoje galiojantį sąlyginį Sutent

rinkodaros leidimą. 2007 m. sausio 11 d. sąlyginis rinkodaros leidimas buvo pakeistas į įprastinį

rinkodaros leidimą.

Išsamų Sutent EPAR galima rasti agentūros interneto svetainėje adresu ema.europa.eu/Find

medicine/Human medicines/European Public Assessment Reports. Daugiau informacijos apie gydymą

Sutent galima rasti pakuotės lapelyje (taip pat EPAR dalis) arba teiraukitės savo gydytojo ar vaistininko.

Ši santrauka paskutinį kartą atnaujinta 2014-08.

Aðrar vörur

search_alerts

share_this_information