Icandra (previously Vildagliptin / metformin hydrochloride Novartis)

Evrópusambandið - litháíska - EMA (European Medicines Agency)

Kauptu það núna

Upplýsingar fylgiseðill PIL
Vara einkenni SPC
Opinber matsskýrsla PAR
Virkt innihaldsefni:
vildagliptin, metforminas hidrochloridas
Fáanlegur frá:
Novartis Europharm Limited
ATC númer:
A10BD08
INN (Alþjóðlegt nafn):
vildagliptin / metformin
Meðferðarhópur:
Vaistai, vartojami diabetas, , Deriniai, geriamųjų gliukozės kiekio kraujyje mažinantys vaistai
Lækningarsvæði:
Cukrinis diabetas, 2 tipas
Ábendingar:
Icandra yra nurodyta, gydant 2 tipo cukriniu diabetu:Icandra yra nurodyta gydymas suaugusiems pacientams, kurie negali pasiekti pakankamai glycaemic kontrolė prie jų maksimaliai toleruojama dozė žodžiu vien tik metforminas arba kurie jau gydomi derinys vildagliptin ir metforminas kaip atskiros tabletės. Icandra yra nurodytas kartu su sulfonilkarbamido dariniai (i. trigubas derinys terapija), kaip papildoma priemonė kartu su dieta ir fiziniais pratimais pacientams, nepakankamai kontroliuojami su metforminas ir sulfonilkarbamido dariniai. Icandra yra nurodyta trigubas derinys terapija insulinu kaip papildoma priemonė kartu su dieta ir mankšta pagerinti glycaemic kontrolės pacientams, kai insulino per stabilią dozės ir metforminas vien nesuteikia pakankamos kontrolės glycaemic.
Vörulýsing:
Revision: 20
Leyfisstaða:
Įgaliotas
Leyfisnúmer:
EMEA/H/C/001050
Leyfisdagur:
2008-11-30
EMEA númer:
EMEA/H/C/001050

Skjöl

Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - búlgarska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - tékkneska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - eistneska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - lettneska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - ungverska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - maltneska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - hollenska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - portúgalska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - rúmenska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - slóvakíska
Opinber matsskýrsla Opinber matsskýrsla - slóvenska
Samantekt á eiginleikum vöru Samantekt á eiginleikum vöru - norskt bókmál

B. PAKUOTĖS LAPELIS

Pakuotės lapelis: informacija vartotojui

Icandra 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Icandra 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

Vildagliptinas/metformino hidrochloridas (

Vildagliptinum/metformini hydrochloridum

Atidžiai perskaitykite visą šį lapelį, prieš pradėdami vartoti vaistą, nes jame pateikiama Jums

svarbi informacija.

Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti.

Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją, vaistininką, arba slaugytoją.

Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems

pakenkti (net tiems, kurių ligos požymiai yra tokie patys kaip Jūsų).

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas). kreipkitės į

gydytoją, vaistininką arba slaugytoją. Žr. 4 skyrių.

Apie ką rašoma šiame lapelyje?

Kas yra Icandra ir kam jis vartojamas

Kas žinotina prieš vartojant Icandra

Kaip vartoti Icandra

Galimas šalutinis poveikis

Kaip laikyti Icandra

Pakuotės turinys ir kita informacija

1.

Kas yra Icandra ir kam jis vartojamas

Veikliosios Icandra medžiagos, vildagliptinas ir metforminas, priklauso vaistų, vadinamų

„geriamaisiais preparatais nuo diabeto“ grupei.

Icandra vartojamas II tipo cukriniu diabetu sergantiems suaugusiesiems pacientams gydyti. Šis diabeto

tipas dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu cukriniu diabetu.

II tipo diabetu susergama, kai organizmas gamina nepakankamai insulino, arba kai organizme

susidaręs insulinas neveikia taip gerai, kaip turėtų. Juo taip pat galima susirgti, jei organizmas gamina

per daug gliukagono.

Tiek insulinas, tiek gliukagonas gaminami kasoje. Insulinas padeda sumažinti cukraus koncentraciją

kraujyje, ypač po valgio. Gliukagonas skatina cukraus gamybą kepenyse, dėl ko padidėja cukraus

koncentracija kraujyje.

Kaip Icandra veikia

Abi veikliosios medžiagos, vildagliptinas ir metforminas

padeda sureguliuoti cukraus koncentraciją

kraujyje. Veiklioji medžiaga vildagliptinas veikia skatindamas insulino gamybą ir slopindamas

gliukagono gamybą kasoje. Kita veiklioji medžiaga metforminas padeda organizmui geriau panaudoti

insuliną. Įrodyta, kad šis vaistinis preparatas mažina cukraus kiekį kraujyje, kas gali padėti užkirsti

kelią Jūsų diabeto sukeliamoms komplikacijoms.

2.

Kas žinotina prieš vartojant Icandra

Icandra vartoti negalima

jeigu yra alergija vildagliptinui, metforminui arba bet kuriai pagalbinei šio vaisto medžiagai

(jos išvardytos 6 skyriuje). Jeigu manote, kad galite būti alergiškas bet kuriai iš šių medžiagų,

prieš pradėdami vartoti Icandra pasitarkite su gydytoju;

jeigu sergate nekontroliuojamu diabetu ir yra, pvz., sunki hiperglikemija (didelis gliukozės

kiekis kraujyje), pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas, greitas svorio kritimas, pieno

rūgšties acidozė (žr. „Pieno rūgšties acidozės rizika“ toliau) arba ketoacidozė. Ketoacidozė yra

būklė, kai kraujyje kaupiasi medžiagos, vadinamos „ketoniniais kūnais“, ji gali sukelti diabetinę

prekomą. Simptomai gali būti pilvo skausmas, greitas ir gilus kvėpavimas, mieguistumas arba

neįprastas vaisių kvapas iš burnos;

jeigu neseniai ištiko širdies smūgis arba jeigu sergate širdies nepakankamumu, yra ryškiai

sutrikusi kraujo apytaka ar sunku kvėpuoti, tai gali būti širdies sutrikimų požymis;

jeigu yra labai susilpnėjusi inkstų funkcija;

jeigu sergate sunkia infekcija arba yra sunki dehidracija (t.y. netekote daug organizmo skysčių);

jeigu Jums bus atliekamas rentgeninis tyrimas su kontrastu (specifinis rentgeninis tyrimas į

kraujagysles švirkščiant kontrastinių medžiagų). Informaciją apie tai taip pat žr. skyriuje

„Įspėjimai ir atsargumo priemonės“;

jeigu sutrikusi kepenų veikla;

jeigu piktnaudžiaujate alkoholiu (kiekvieną dieną ar tik retkarčiais);

jeigu žindote kūdikį (taip pat žr. „Nėštumas ir žindymo laikotarpis“).

Įspėjimai ir atsargumo priemonės

Pieno rūgšties acidozės rizika

Icandra gali sukelti labai retą, bet labai sunkų šalutinį poveikį, vadinamą pieno rūgšties acidoze, ypač

jei Jūsų inkstai neveikia tinkamai. Pieno rūgšties acidozės pasireiškimo rizika padidėja ir esant

nekontroliuojamam diabetui, sunkioms infekcijoms, ilgalaikiam badavimui arba piktnaudžiavimui

alkoholiu, dehidratacijai (žr. kitą informaciją toliau), kepenų funkcijos sutrikimams ir bet kurioms

sveikatos būklėms, kai sumažėja organizmo dalies aprūpinimas deguonimi (pvz., ūminei sunkiai

širdies ligai).

Jeigu Jums tinka bent vienas iš pirmiau nurodytų punktų, kreipkitės į gydytoją dėl tolesnių nurodymų.

Trumpam nustokite vartoti Icandra, jeigu Jums yra būklė, kuri gali būti susijusi su

dehidratacija

(reikšmingu organizmo skysčių netekimu), pvz., sunkus vėmimas, viduriavimas,

karščiavimas, karščio poveikis arba mažesnis nei įprastai skysčių suvartojimas. Kreipkitės į gydytoją

dėl tolesnių nurodymų.

Nustokite vartoti Icandra ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba artimiausią ligoninę, jeigu

Jums pasireiškė pieno rūgšties acidozės simptomų

, nes ši būklė gali sukelti komą.

Pieno rūgšties acidozės simptomai gali būti:

vėmimas;

pilvo skausmas;

raumenų mėšlungis;

bendras prastos savijautos pojūtis su dideliu nuovargiu;

pasunkėjęs kvėpavimas;

sumažėjusi kūno temperatūra ir retas širdies plakimas.

Pieno rūgšties acidozė yra rimtas sutrikimas, kuris turi būti gydomas ligoninėje.

Icandra nėra insulino pakaitalas. Todėl Icandra negalima vartoti 1 tipo diabetui gydyti.

Pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju, prieš pradėdami vartoti Icandra, jeigu sergate ar

sirgote kasos liga.

Pasitarkite su gydytoju, vaistininku arba slaugytoju, prieš pradėdami vartoti Icandra, jeigu vartojate

sulfonilurėja vadinamo vaisto nuo diabeto. Siekdamas išvengti sumažėjusio gliukozės kiekio kraujyje

(hipoglikemijos), gydytojas gali sumažinti Jūsų vartojamos sulfonilurėjos dozę, jeigu šio vaisto

vartosite kartu su Icandra.

Jei anksčiau vartojote vildagliptino, bet dėl pasireiškusios kepenų ligos turėjote nutraukti jo vartojimą,

Jūs negalite vėl pradėti vartoti šio vaisto.

Odos pažeidimas yra dažna diabeto komplikacija. Rekomenduojama laikytis Jūsų gydytojo ar

slaugytojos nurodytų odos ir pėdų priežiūros rekomendacijų. Icandra vartojimo metu taip pat

rekomenduojama ypatingai atkreipti dėmesį į naujai susidariusias pūsles ar opas. Jei jų atsirastų,

nedelsiant pasikonsultuokite su gydytoju.

Jeigu Jums reikia atlikti didelę operaciją, turite nustoti vartoti Icandra procedūros metu ir kurį laiką po

procedūros. Gydytojas nuspręs, kada turite nustoti ir kada vėl pradėti vartoti Icandra.

Prieš pradedant vartoti Icandra, Jums bus ištirta kepenų funkcija, šie tyrimai per pirmuosius gydymo

metus bus kartojami kas tris mėnesius, o po to periodiškai. Tai daroma dėl to, kad kaip galima

anksčiau nustatyti kepenų fermentų aktyvumo padidėjimo požymius.

Jeigu esate senyvo amžiaus ir (arba) Jūsų inkstų funkcija yra susilpnėjusi, gydymo Icandra metu

gydytojas tikrins Jūsų inkstų funkciją mažiausiai kartą per metus arba dažniau.

Gydytojas reguliariai tirs cukraus kiekį Jūsų kraujyje ir šlapime.

Vaikams ir paaugliams

Icandra nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams iki 18 metų amžiaus.

Kiti vaistai ir Icandra

Jeigu Jums reikia į kraują suleisti kontrastinės medžiagos, kurios sudėtyje yra jodo, pvz., atliekant

rentgeno arba skenavimo tyrimą, prieš leidžiant arba leidimo metu turite nustoti vartoti Icandra.

Gydytojas nuspręs, kada turite nustoti ir kada vėl pradėti vartoti Icandra.

Jeigu vartojate ar neseniai vartojote kitų vaistų arba dėl to nesate tikri, apie tai pasakykite gydytojui.

Jums gali reikėti dažniau tirti gliukozės kiekį kraujyje ir inkstų funkciją arba gydytojui gali reikėti

koreguoti Icandra dozavimą. Ypač svarbu paminėti:

gliukokortikoidų, paprastai vartojamų uždegiminėms ligoms gydyti,

beta 2 agonistų, paprastai vartojamų kvėpavimo sutrikimui gydyti,

kitų diabetui gydyti vartojamų vaistų,

vaistus, kurie skatina šlapimo gamybą (diuretikai),

vaistus, vartojamus skausmui ir uždegimui gydyti (NVNU ir COX-2 inhibitoriai, pvz.,

ibuprofenas ir celecoksibas),

tam tikrus vaistus padidėjusiam kraujospūdžiui gydyti (AKF inhibitoriai ir angiotenzino II

receptorių blokatoriai),

tam tikrų skydliaukę veikiančių vaistų arba

tam tikrų nervų sistemą veikiančių vaistų.

Icandra vartojimas su alkoholiu

Vartodami Icandra, venkite piktnaudžiauti alkoholiu, nes tai gali padidinti pieno rūgšties acidozės

riziką (žr. skyrių „Įspėjimai ir atsargumo priemonės“).

Nėštumas ir žindymo laikotarpis

Jeigu esate nėščia, manote, kad galbūt esate nėščia arba planuojate pastoti, tai prieš vartodama

šį vaistą pasitarkite su gydytoju. Gydytojas aptars su Jumis galimą nėštumo metu vartojamo

Icandra sukeliamą pavojų.

Nėščiosioms ar žindyvėms Icandra vartoti negalima (taip pat žr. „Icandra vartoti negalima“).

Prieš vartojant bet kokį vaistą, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vairavimas ir mechanizmų valdymas

Jei vartojant Icandra jaučiate svaigulį, vairuoti ir valdyti mechanizmų negalima.

3.

Kaip vartoti Icandra

Icandra dozė, kurią reikia vartoti, gali būti įvairi, priklausomai nuo būklės. Gydytojas Jums tiksliai

pasakys, kiek Icandra tablečių gerti.

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba

vaistininką.

Rekomenduojama dozė yra po vieną 50 mg/850 mg arba 50 mg/1000 mg plėvele dengtą tabletę du

kartus per parą.

Jeigu Jūsų inkstų funkcija yra susilpnėjusi, gydytojas gali skirti mažesnę dozę. Taip pat gydytojas gali

paskirti mažesnę dozę tuo atveju, jeigu vartojate sulfonilurėja vadinamą vaistą nuo diabeto.

Gydytojas gali skirti šio vaisto vartoti vieno arba kartu su tam tikrais kitais vaistais, kurie mažina

cukraus kiekį Jūsų kraujyje.

Kada ir kaip vartoti Icandra

Tabletes nurykite nesmulkintas, užgerdami stikline vandens.

Vieną tabletę išgerkite ryte, o kitą – vakare, valgio metu ar iškart po valgio. Vartojant tabletę

iškart po valgio, sumažėja skrandžio sutrikimo pavojus.

Laikykitės visų Jūsų gydytojo nurodymų dėl dietos. Vartojant Icandra ypatingai svarbu toliau laikytis

dietos, jeigu laikotės sergančiųjų diabetu svorio reguliavimo dietos.

Ką daryti pavartojus per didelę Icandra dozę?

Jeigu išgėrėte per daug Icandra tablečių, arba jei kas nors kitas išgėrė Jūsų vaistų,

nedelsdami

kreipkitės į gydytoją arba vaistininką

. Tokiu atveju gali prireikti medicininės pagalbos. Jeigu reikia

vykti pas gydytoją ar į ligoninę, kartu pasiimkite vaisto pakuotę ir šį pakuotės lapelį.

Pamiršus pavartoti Icandra

Jei pamiršote išgerti tabletę, išgerkite ją kito valgio metu, nebent jau laikas gerti kitą dozę. Negalima

vartoti dvigubos dozės (dviejų tablečių iškart) norint kompensuoti praleistą tabletę.

Nustojus vartoti Icandra

Tęskite šio vaisto vartojimą tol, kol nurodys Jūsų gydytojas, kad galima būtų kontroliuoti cukraus

kiekį kraujyje. Nenutraukite Icandra vartojimo, nebent gydytojas nurodys tai padaryti. Jeigu iškilo

klausimų, kiek laiko vartoti šio vaisto, pasitarkite su gydytoju.

Jeigu kiltų daugiau klausimų dėl šio vaisto vartojimo, kreipkitės į gydytoją, vaistininką arba

slaugytoją.

4.

Galimas šalutinis poveikis

Šis vaistas, kaip ir visi kiti, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.

Jeigu pasireiškia toliau nurodytas šalutinis poveikis,

nutraukite Icandra vartojimą ir nedelsiant

kreipkitės į gydytoją

Icandra gali sukelti labai retą (gali pasireikšti ne daugiau kaip 1 iš 10 000 vartotojų), tačiau

labai sunkų šalutinį poveikį, vadinamą

pieno rūgšties acidoze

(žr. skyrių „Įspėjimai ir

atsargumo priemonės“). Tokiu atveju turite

nustoti vartoti Icandra ir nedelsdami kreiptis į

gydytoją arba artimiausią ligoninę

, nes pieno rūgšties acidozės gali sukelti komą.

Angioedema (retai:

gali pasireikšti iki 1 iš 1 000 žmonių

), kurios simptomai yra patinęs

veidas, liežuvis ar gerklė, pasunkėjęs rijimas, pasunkėjęs kvėpavimas, staiga prasidėjęs bėrimas

ar dilgėlinė, šie požymiai gali rodyti, kad pasireiškė reakcija, vadinama ,,angioedema“.

Kepenų liga (hepatitas) (retai), kurios simptomai yra pageltonavusi oda ir akys, pykinimas,

apetito netekimas ar tamsios spalvos šlapimas, šie požymiai gali rodyti, kad pasireiškė kepenų

liga (hepatitas).

Kasos uždegimas (pankretitas) (dažnis nežinomas): simptomai apima stiprų ir nepraeinantį

skausmą pilve (skrandžio srityje), kuris gali plisti kiaurai į Jūsų nugarą, taip pat pykinimą ir

vėmimą.

Kiti šalutiniai reiškiniai

Kai kuriems Icandra vartojusiems pacientams pasireiškė toliau nurodytų šalutinių reiškinių:

Labai dažni (gali pasireikšti daugiau nei 1 iš 10 žmonių): pykinimas, vėmimas, viduriavimas,

skrandžio ar aplinkinių sričių skausmas (pilvo skausmas),sumažėjęs apetitas.

Dažni (gali pasireikšti iki 1 iš 10 žmonių): svaigulys, galvos skausmas, nesuvaldomas

drebėjimas, metalo skonis burnoje, sumažėjusi gliukozės koncentracija kraujyje.

Nedažni (gali pasireikšti iki 1 iš 100 žmonių): sąnarių skausmas, nuovargis, vidurių

užkietėjimas, patinę rankos, čiurnos ar pėdos (edema).

Labai reti (gali pasireikšti iki 1 iš 10 000 žmonių): gerklės skausmas, sloga, karščiavimas;

padidėjusios pieno rūgšties koncentracijos kraujyje požymiai (vadinamoji laktatinė acidozė),

pvz., mieguistumas ar svaigulys, stiprus pykinimas ar vėmimas, pilvo skausmas, nereguliarus

širdies ritmas ar gilus, padažnėjęs kvėpavimas; odos paraudimas, niežulys; sumažėjęs vitamino

B12 kiekis (pablyškimas, nuovargis, sutrikusios sąmonės požymiai, pvz., sumišimas ar sutrikusi

atmintis).

Kai kuriems Icandra ir sulfonilurėjos vartojusiems pacientams pasireiškė toliau nurodytų šalutinių

reiškinių:

Dažni: galvos svaigimas, drebėjimas, silpnumas, sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje,

sustiprėjęs prakaitavimas.

Kai kuriems Icandra ir insulino vartojusiems pacientams pasireiškė toliau nurodytų šalutinių reiškinių:

Dažni: galvos skausmas, šaltkrėtis, pykinimas (šleikštulys), sumažėjęs gliukozės kiekis

kraujyje, rėmuo.

Nedažni: viduriavimas, vidurių pūtimas.

Nuo vaisto pateikimo į rinką pradžios, taip pat nustatytas toliau išvardytas šalutinis poveikis:

Dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis): niežintis bėrimas, kasos

uždegimas, lokalizuotas odos lupimasis ar pūslės, raumenų skausmas.

Pranešimas apie šalutinį poveikį

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui,

vaistininkui arba slaugytojui. Apie šalutinį poveikį taip pat galite pranešti tiesiogiai naudodamiesi

V priede nurodyta nacionaline pranešimo sistema. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums

padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.

5.

Kaip laikyti Icandra

Šį vaistą laikykite vaikams nepastebimoje ir nepasiekiamoje vietoje.

Ant lizdinės plokštelės ir dėžutės po „EXP“/„Tinka iki“

nurodytam tinkamumo laikui

pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistas tinkamas vartoti iki paskutinės nurodyto

mėnesio dienos.

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30

C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje (lizdinėje plokštelėje), kad vaistas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.

Pakuotės turinys ir kita informacija

Icandra sudėtis

Veikliosios medžiagos yra vildagliptinas ir metformino hidrochloridas.

Kiekvienoje Icandra 50 mg/850 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg vildagliptino ir 850 mg

metformino hidrochlorido (atitinkančio 660 mg metformino).

Kiekvienoje Icandra 50 mg/1000 mg plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg vildagliptino ir

1000 mg metformino hidrochlorido (atitinkančio 780 mg metformino).

Pagalbinės medžiagos yra hidroksipropilceliuliozė, magnio stearatas, hipromeliozė, titano

dioksidas (E 171), geltonasis geležies oksidas (E 172), makrogolis 4000 ir talkas.

Icandra išvaizda ir kiekis pakuotėje

Icandra 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės yra geltonos spalvos, ovalios, nuožulniais kraštais

tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „NVR“, o kitoje – „SEH“.

Icandra 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės yra tamsiai geltonos spalvos, ovalios, nuožulniais

kraštais tabletės, kurių vienoje pusėje įspausta „NVR“, o kitoje – „FLO“.

Icandra tiekiamas pakuotėse po 10, 30, 60, 120, 180 ar 360 plėvele dengtų tablečių ir multipakuotėse,

susidedančiose iš 120 (2x60), 180 (3x60) ar 360 (6x60) plėvele dengtų tablečių. Gali būti tiekiamos

ne visų dydžių pakuotės ir ne visų stiprumų tabletės.

Registruotojas

Novartis Europharm Limited

Vista Building

Elm Park, Merrion Road

Dublin 4

Airija

Gamintojas

Lek d.d, PE PROIZVODNJA LENDAVA

Trimlini 2D

Lendava, 9220

Slovenia

Novartis Pharma GmbH

Roonstraße 25

D-90429 Nürnberg

Vokietija

Jeigu apie šį vaistą norite sužinoti daugiau, kreipkitės į vietinį rinkodaros teisės turėtojo atstovą:

België/Belgique/Belgien

Novartis Pharma N.V.

Tél/Tel: +32 2 246 16 11

Lietuva

SIA „Novartis Baltics“ Lietuvos filialas

Tel: +370 5 269 16 50

България

Novartis Bulgaria EOOD.

Тел.: +359 2 489 98 28

Luxembourg/Luxemburg

Novartis Pharma N.V.

Tél/Tel: +32 2 246 16 11

Česká republika

Novartis s.r.o.

Tel: +420 225 775 111

Magyarország

Novartis Hungária Kft.

Tel.: +36 1 457 65 00

Danmark

Novartis Healthcare A/S

Tlf: +45 39 16 84 00

Malta

Novartis Pharma Services Inc.

Tel: +356 2122 2872

Deutschland

Apontis Pharma GmbH & Co. KG

Tel: +49 2173 48 4949

Nederland

Novartis Pharma B.V.

Tel: +31 26 37 82 111

Eesti

SIA Novartis Baltics Eesti filiaal

Tel: +372 66 30 810

Norge

Novartis Norge AS

Tlf: +47 23 05 20 00

Ελλάδα

Novartis (Hellas) A.E.B.E.

Τηλ: +30 210 281 17 12

Österreich

Novartis Pharma GmbH

Tel: +43 1 86 6570

España

Mylan Pharmaceuticals, S.L.

Tel: +34 93 378 64 00

Polska

Novartis Poland Sp. z o.o.

Tel.: +48 22 375 4888

France

Novartis Pharma S.A.S.

Tél: +33 1 55 47 66 00

Portugal

Merck, S.A.

Tel. +351 21 3613 500

Hrvatska

Novartis Hrvatska d.o.o.

Tel. +385 1 6274 220

România

Novartis Pharma Services Romania SRL

Tel: +40 21 31299 01

Ireland

Novartis Ireland Limited

Tel: +353 1 260 12 55

Slovenija

Novartis Pharma Services Inc.

Tel: +386 1 300 75 50

Ísland

Vistor hf.

Sími: +354 535 7000

Slovenská republika

Novartis Slovakia s.r.o.

Tel: +421 2 5542 5439

Italia

Novartis Farma S.p.A.

Tel: +39 02 96 54 1

Suomi/Finland

Novartis Finland Oy

Puh/Tel: +358 (0)10 6133 200

Κύπρος

Novartis Pharma Services Inc.

Τηλ: +357 22 690 690

Sverige

Novartis Sverige AB

Tel: +46 8 732 32 00

Latvija

SIA “Novartis Baltics”

Tel: +371 67 887 070

United Kingdom

Novartis Pharmaceuticals UK Ltd.

Tel: +44 1276 698370

Šis pakuotės lapelis paskutinį kartą peržiūrėtas

Kiti informacijos šaltiniai

Išsami informacija apie šį vaistą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje

http://www.ema.europa.eu

I PRIEDAS

PREPARATO CHARAKTERISTIKŲ SANTRAUKA

1.

VAISTINIO PREPARATO PAVADINIMAS

Icandra 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Icandra 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

2.

KOKYBINĖ IR KIEKYBINĖ SUDĖTIS

Icandra 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg vildagliptino (

Vildagliptinum

) ir 850 mg metformino

hidrochlorido (

Metformini hydrochloridum

) (atitinkančio 660 mg metformino).

Icandra 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

Kiekvienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg vildagliptino (

Vildagliptinum

) ir 1000 mg

metformino hidrochlorido (

Metformini hydrochloridum

) (atitinkančio 780 mg metformino).

Visos pagalbinės medžiagos išvardytos 6.1 skyriuje.

3.

FARMACINĖ FORMA

Plėvele dengta tabletė

Icandra 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

Geltonos spalvos, ovali, nuožulniais kraštais plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje įspausta

„NVR“, o kitoje – „SEH“.

Icandra 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

Tamsiai geltonos spalvos, ovali, nuožulniais kraštais plėvele dengta tabletė, kurios vienoje pusėje

įspausta „NVR“, o kitoje – „FLO“.

4.

KLINIKINĖ INFORMACIJA

4.1

Terapinės indikacijos

Icandra skirtas II tipo cukriniam diabetui gydyti:

Icandra skiriamas gydyti suaugusiems pacientams, kuriems nepavyksta pasiekti pakankamos

glikemijos kontrolės vartojant didžiausią jų toleruojamą geriamojo metformino monoterapijos

dozę arba kuriems jau skiriamas gydymas atskirų vildagliptino ir metformino tablečių deriniu.

Icandra skiriamas derinyje su sulfonilurėja (t.y., gydymui trigubu deriniu) kartu su dieta ir

fiziniais pratimais suaugusiesiems pacientams, kuriems nepavyksta tinkamai kontroliuoti

glikemijos vartojant metformino ir sulfonilurėjos.

Icandra skiriamas gydymui trigubu deriniu su insulinu kartu su dieta ir fiziniais pratimais

suaugusiesiems pacientams, siekiant geriau kontroliuoti glikemiją, kai nepavyksta pasiekti

tinkamos glikemijos kontrolės vartojant vien stabilią insulino dozę ir metforminą.

4.2

Dozavimas ir vartojimo metodas

Dozavimas

Suaugusieji, kurių inkstų funkcija normali (GFG ≥ 90 ml/min.)

Skiriant glikemiją mažinantį gydymą, Icandra dozę reikia parinkti individualiai, remiantis šiuo metu

paciento vartojamais vaistais, veiksmingumu ir toleravimu bei neviršijant didžiausios

rekomenduojamos 100 mg vildagliptino paros dozės. Icandra galima pradėti skirti po vieną

50 mg/850 mg arba 50 mg/1000 mg stiprumo tabletę du kartus per parą, vieną tabletę vartojant ryte ir

kitą vakare.

Pacientams, kuriems nepavyksta tinkamai kontroliuoti glikemijos vartojant didžiausią

toleruojamą metformino monoterapijos dozę:

Pradinė Icandra dozė turi atitikti po 50 mg du kartus skiriamą vildagliptino dozę (100 mg bendrąją

paros dozę) ir paciento jau vartojamą metformino dozę.

Atskiras vildagliptino ir metformino tabletes vartojantiems pacientams, kuriems keičiamas

gydymas į Icandra:

Reikia skirti tokią pradinę Icandra dozę, kuri atitiktų jau vartojamas vildagliptino ir metformino

dozes.

Pacientams, kuriems nepavyksta tinkamai kontroliuoti glikemijos vartojant dvigubą metformino

ir sulfonilurėjos derinį:

Icandra dozė turi atitikti po 50 mg du kartus skiriamą vildagliptino dozę (100 mg bendrąją paros dozę)

ir būti panaši į paciento jau vartojamą metformino dozę. Vartojant Icandra kartu su sulfonilurėja,

galima svarstyti mažesnės sulfonilurėjos dozės skyrimą, kad būtų sumažinta hipoglikemijos

pasireiškimo rizika.

Pacientams, kuriems nepavyksta tinkamai kontroliuoti glikemijos vartojant dvigubą insulino ir

didžiausios toleruojamos metformino dozės derinį:

Icandra dozė turi atitikti po 50 mg du kartus skiriamą vildagliptino dozę (100 mg bendrąją paros dozę)

ir būti panaši į paciento jau vartojamą metformino dozę.

Vildagliptino ir metformino derinio su tiazolidindionu, kaip trijų preparatų vartojamų per burną

derinio, saugumas ir veiksmingumas nenustatytas.

Specialios pacientų grupės

Senyvi pacientai (≥ 65 metų)

Kadangi metforminas išsiskiria pro inkstus, o senyvų pacientų inkstų funkcija linkusi silpnėti, Icandra

vartojantiems senyviems pacientams reikia reguliariai tirti inkstų funkciją (žr. 4.4 ir 5.2 skyrius).

Inkstų pažeidimas

Prieš pradedant gydymą vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra metformino, ir po to mažiausiai

kasmet reikia vertinti GFG. Pacientams, kuriems yra padidėjusi inkstų funkcijos sutrikimo tolesnio

progresavimo rizika, ir senyviems žmonėms inkstų funkciją reikia vertinti dažniau, pvz., kas

3-6 mėnesius.

Pageidautina didžiausią metformino paros dozę reikia dalyti į 2-3 paros dozes. Prieš svarstant

galimybę pradėti gydymą metforminu pacientams, kurių GFG < 60 ml/min., reikia peržiūrėti

veiksnius, kurie gali didinti pieno rūgšties acidozės riziką (žr. 4.4 skyrių).

Jei nėra tinkamo Icandra stiprumo, vietoj fiksuotų dozių derinio reikia vartoti atskirus vieną veikliąją

medžiagą turinčius komponentus.

GFG ml/min

Metforminas

Vildagliptinas

60-89

Didžiausia paros dozė yra 3 000 mg.

Dėl silpnėjančios inkstų funkcijos galima

apsvarstyti galimybę mažinti dozę.

Dozės koreguoti nereikia.

45-59

Didžiausia paros dozė yra 2 000 mg.

Pradinė dozė yra ne daugiau kaip pusė

didžiausios dozės.

Didžiausia paros dozė yra 50 mg.

30-44

Metformino vartoti negalima

<30

Metformino vartoti negalima.

Kepenų pažeidimas

Icandra negalima vartoti pacientams, kuriems yra kepenų pažeidimas, taip pat tiems pacientams,

kuriems, prieš pradedant gydymą, alaninaminotransferazės (ALT) ar aspartataminotransferazės (AST)

aktyvumas daugiau nei 3 kartus viršija viršutinę normos ribą (VNR) (žr. 4.3, 4.4 ir 4.8 skyrius).

Vaikų populiacija

Icandra nerekomenduojama vartoti vaikams ir paaugliams (< 18 metų). Icandra saugumas ir

veiksmingumas vaikams ir paaugliams (< 18 metų) neištirtas. Duomenų nėra.

Vartojimo metodas

Vartoti per burną.

Icandra vartojant valgio metu ar iškart po valgio, galima sumažinti su metforminu susijusių

nepageidaujamų virškinimo trakto sutrikimų pasireiškimą (taip pat žr. 5.2 skyrių).

4.3

Kontraindikacijos

Padidėjęs jautrumas veikliajai arba bet kuriai 6.1 skyriuje nurodytai pagalbinei medžiagai.

Bet kokio tipo ūminė metabolinė acidozė (pvz., pieno rūgšties acidozė, diabetinė ketoacidozė).

Diabetinė ketoacidozė.

Diabetinė prekoma.

Sunkus inkstų nepakankamumas (GFG < 30 ml/min.) (žr. 4.4 skyrių).

Ūminės būklės, dėl kurių gali sutrikti inkstų veikla, pvz.:

dehidracija,

sunki infekcija,

šokas,

kontrastinių medžiagų, kurių sudėtyje yra jodo, intravaskulinis skyrimas (žr. 4.4 skyrių).

Ūminės ar lėtinės ligos, galinčios sukelti audinių hipoksiją, pvz.:

širdies ar kvėpavimo nepakankamumas,

neseniai įvykęs miokardo infarktas,

šokas.

Kepenų nepakankamumas (žr. 4.2, 4.4 ir 4.8 skyrius).

Ūminis apsinuodijimas alkoholiu, alkoholizmas.

Žindymas (žr. 4.6 skyrių).

4.4

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Bendrosios pastabos

Icandra nėra insulino pakaitalas pacientams, kuriems reikia gydymo insulinu. Todėl Icandra negalima

vartoti I tipo diabetu sergantiems pacientams.

Pieno rūgšties acidozė

Pieno rūgšties acidozės, labai reta, bet sunki metabolinė komplikacija, dažniausiai pasireiškia esant

ūminiam inkstų funkcijos susilpnėjimui, širdies ir plaučių ligai arba sepsiui. Esant ūminiam inkstų

funkcijos susilpnėjimui, metforminas kaupiasi ir didina pieno rūgšties acidozės riziką.

Esant dehidratacijai (sunkiam viduriavimui ar vėmimui, karščiavimui ar sumažėjusiam skysčių

vartojimui), reikia laikinai nutraukti metformino vartojimą ir rekomenduojama kreiptis į sveikatos

priežiūros specialistą.

Vaistinius preparatus, kurie gali sukelti ūminį inkstų funkcijos sutrikimą (pvz., antihipertenzinius

vaistinius preparatus, diuretikus ir NVNU), metforminu gydomiems pacientams reikia skirti atsargiai.

Kiti pieno rūgšties acidozės rizikos veiksniai yra piktnaudžiavimas alkoholiu, kepenų

nepakankamumas, nepakankamai kontroliuojamas diabetas, ketonemija, ilgalaikis badavimas ir su

hipoksija susijusios būklės, taip pat vaistinių preparatų, kurie gali sukelti pieno rūgšties acidozę,

vartojimas kartu (žr. 4.3 ir 4.5 skyrius).

Pacientus ir (arba) globėjus reikia informuoti apie pieno rūgšties acidozės riziką. Pieno rūgšties

acidozei būdingas acidozinis dusulys, pilvo skausmas, raumenų mėšlungis, astenija ir hipotermija, po

kurių ištinka koma. Įtarus simptomus, pacientas turi nutraukti metformino vartojimą ir nedelsdamas

kreiptis pagalbos į medikus. Diagnostiniai laboratorinių tyrimų duomenys yra sumažėjęs kraujo pH

(< 7,35), padidėjusi laktatų koncentracija plazmoje (> 5 mmol/l) ir padidėjęs anijoninis tarpas bei

laktatų / piruvatų santykis.

Jodo turinčių kontrastinių medžiagų skyrimas

Jodo turinčių kontrastinių medžiagų suleidus į kraujagysles, gali pasireikšti kontrastinių medžiagų

sukeliama nefropatija, dėl to gali kauptis metforminas ir padidėti pieno rūgšties acidozės rizika. Prieš

vizualizacijos procedūrą arba jos metu metformino vartojimą reikia nutraukti. Vėl vartoti galima tik

praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po procedūros ir tik jei buvo atlikti tyrimai, kurie parodė stabilią

inkstų funkciją (žr. 4.2 ir 4.5 skyrius).

Inkstų funkcija

Prieš pradedant gydymą ir paskui reguliariai reikia vertinti GFG (žr. 4.2 skyrių). Metformino

negalima vartoti pacientams, kurių GFG < 30 ml/min., jo vartojimą reikia laikinai nutraukti, esant

būklėms, kurios sutrikdo inkstų funkciją (žr. 4.3 skyrių).

Kepenų pažeidimas

Icandra negalima gydyti pacientų, kuriems yra kepenų pažeidimas, taip pat tiems pacientams, kuriems,

prieš pradedant gydymą, ALT ar AST aktyvumas daugiau nei 3 kartus viršija viršutinę normos ribą

(VNR) (žr. 4.2, 4.3 ir 4.8 skyrių).

Kepenų fermentų koncentracijos stebėjimas

Nustatyta retų kepenų funkcijos sutrikimo (įskaitant hepatitą) atvejų vartojant vildagliptiną. Minėtais

atvejais, pacientams paprastai nepasireiškė simptomų ir nebuvo klinikinių padarinių, o kepenų

funkcija normalizavosi nutraukus gydymą. Prieš pradedant gydymą Icandra, reikia atlikti kepenų

funkcijos tyrimus (KFT), kad būtų žinomos pradinės jų vertės. Pirmaisiais gydymo Icandra metais

kepenų funkciją reikia tirti kas tris mėnesius ir reguliariai - vėlesniais gydymo metais. Pacientams,

kuriems nustatoma padidėjusi transaminazių koncentracija, tyrimo rezultatui patvirtinti reikia atlikti

antrąjį kepenų funkcijos tyrimą (KFT), vėliau šiuos tyrimus reikia dažnai kartoti, kol pakitęs rodiklis

(-iai) pasidarys normalus (-ūs). Jeigu AST ar ALT koncentracija išlieka padidėjusi 3 ar daugiau kartų

virš viršutinės normos ribos VNR, gydymą Icandra rekomenduojama nutraukti. Pacientai, kuriems

pasireiškia gelta ar kiti kepenų funkcijos sutrikimo simptomai, turi nutraukti Icandra vartojimą.

Po to, kai nutraukus Icandra vartojimą kepenų funkcija tampa normalia, negalima atnaujinti gydymo

Icandra.

Odos sutrikimai

Ikiklinikinių toksiškumo tyrimų metu stebėtas beždžionių galūnių odos pažeidimas, įskaitant pūslių

susidarymą ir išopėjimą (žr. 5.3 skyrių). Nors klinikinių tyrimų metu padidėjusio odos pažeidimo

dažnio nebuvo stebėta, pacientų su diabetinėmis odos komplikacijomis gydymo patirties yra nedaug.

Be to, vaistui patekus į rinką gauta pranešimų apie pūslinius ir eksfoliacinius odos pažeidimus. Todėl

be įprastinės medicininės priežiūros diabetu sergančius pacientus rekomenduojama stebėti dėl galimų

odos sutrikimų, pvz., pūslių susidarymo ir išopėjimo.

Ūminis pankreatitas

Vildagliptino vartojimas buvo susijęs su ūminio pankreatito išsivystymo rizika. Pacientai turi būti

informuoti apie ūminiam pankreatitui būdingą simptomą.

Įtarus pankreatitą, vildagliptino vartojimą reikia nutraukti; vildagliptino negalima pradėti vartoti jeigu

yra patvirtintas ūminis pankreatitas. Reikia laikytis atsargumo gydant pacientus, kuriems yra buvęs

ūminis pankreatitas.

Hipoglikemija

Žinoma, kad sulfonilurėjos preparatai sukelia hipoglikemiją. Pacientams, vartojantiems vildagliptiną

kartu su sulfonilurėja, gali pasireikšti hipoglikemija. Kad būtų sumažinta hipoglikemijos pasireiškimo

rizika, galima svarstyti mažesnės sulfonilurėjos dozės skyrimą.

Operacija

Operacijos metu taikant bendrąją, spinalinę arba epidurinę nejautrą, metformino vartojimą reikia

nutraukti. Gydymą galima atnaujinti praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po operacijos arba po

maitinimo per burną atnaujinimo ir tik jei buvo atlikti tyrimai, kurie parodė stabilią inkstų funkciją.

4.5

Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Icandra sąveikos tyrimų neatlikta. Toliau pateikiama informacija atspindi turimus duomenis apie

kiekvieną veikliąją medžiagą.

Vildagliptinas

Vildagliptino sąveikos su kitais kartu vartojamais vaistiniais preparatais tikimybė nedidelė. Kadangi

vildagliptinas nėra citochromo P (CYP) 450 fermentų sistemos substratas, neslopina ir neindukuoja

CYP 450 fermentų, todėl nėra tikėtina, kad jis sąveikautų su veikliosiomis medžiagomis, kurios yra

šių fermentų substratai, inhibitoriai ar induktoriai.

Klinikinių tikslinės populiacijos tyrimų, kuriuose kartu su vildagliptinu buvo vartojama geriamųjų

vaistų nuo diabeto pioglitazono, metformino ir gliburido, rezultatai neparodė jokios kliniškai

reikšmingos farmakokinetinės sąveikos.

Vaistų sąveikos tyrimų, kai sveikiems savanoriams kartu su vildagliptinu buvo skiriama digoksino (P-

glikoproteino substrato) ir varfarino (CYP2C9 substrato), metu nenustatyta jokios kliniškai

reikšmingos farmakokinetinės sąveikos.

Sveikiems savanoriams buvo tirta sąveika su amlodipinu, ramipriliu, valsartanu ir simvastatinu.

Tyrimų metu nenustatyta jokios kliniškai reikšmingos farmakokinetinės šių preparatų sąveikos su

vildagliptinu. Tačiau tokia sąveika netirta tikslinėje populiacijoje.

Deriniai su AKF inhibitoriais

Gali būti padidinta angioneurozinės edemos rizika pacientams, kartu vartojantiems AKF inhibitorių

(žr. 4.8 skyrių).

Kaip ir kitų geriamųjų vaistinių preparatų nuo diabeto, vildagliptino gliukozės koncentraciją kraujyje

mažinantį poveikį gali slopinti tam tikros veikliosios medžiagos, pvz., tiazidai, kortikosteroidai,

skydliaukės preparatai ir simpatomimetikai.

Metforminas

Nerekomenduojami deriniai

Alkoholis

Intoksikacija alkoholiu yra susijusi su padidėjusia pieno rūgšties acidozės rizika, ypač badavimo,

prastos mitybos ar kepenų funkcijos sutrikimo atvejais.

Jodo turinčios kontrastinės medžiagos

Prieš vizualizacijos procedūrą arba jos metu metformino vartojimą reikia nutraukti. Vėl vartoti galima

tik praėjus ne mažiau kaip 48 valandoms po procedūros ir tik jei buvo atlikti tyrimai, kurie parodė

stabilią inkstų funkciją (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius).

Katijoninės veikliosios medžiagos

Katijoninės veikliosios medžiagos, kurios šalinamos inkstų kanalėlių sekrecijos būdu (pvz.,

cimetidinas), gali sąveikauti su metforminu, konkuruodamos dėl bendrų inkstų kanalėlių transporto

sistemų, ir lėtinti metformino eliminaciją, o tai gali didinti laktatinės acidozės pasireiškimo pavojų.

Tyrimo su sveikais savanoriais duomenimis cimetidinas, skiriamas po 400 mg du kartus per parą, 50%

padidino metformino sisteminę ekspoziciją (AUC). Todėl skiriant kartu su katijoniniais vaistiniais

preparatais, kurie šalinami inkstų kanalėlių sekrecijos būdu, reikėtų atidžiai kontroliuoti glikemiją,

koreguoti dozę rekomenduojamų vartoti dozių ribose arba keisti diabetui gydyti skiriamus vaistus (žr.

4.4 skyrių).

Deriniai, kuriuos vartojant reikia imtis atsargumo priemonių

Kai kurie vaistiniai preparatai gali neigiamai veikti inkstų funkciją ir gali didinti pieno rūgšties

acidozės riziką, pvz., NVNU, įskaitant selektyviuosius ciklooksigenazės (COX) II inhibitorius, AKF

inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai ir diuretikai, ypač kilpiniai diuretikai. Pradedant

vartoti arba vartojant tokius vaistinius preparatus kartu su metforminu, reikia atidžiai stebėti inkstų

funkciją.

Gliukokortikoidai, beta 2 adrenoreceptorių agonistai ir diuretikai pasižymi hiperglikeminiu poveikiu.

Apie tai reikia informuoti pacientą bei dažniau tirti gliukozės kiekį jo kraujyje, ypač gydymo

pradžioje. Skiriant kartu su minėtais preparatais ar nutraukiant šių derinių vartojimą, gali reikėti

koreguoti Icandra dozę.

Angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai gali mažinti gliukozės kiekį kraujyje.

Prireikus reikia koreguoti padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje mažinančio prepatato dozę, kai jo

skiriama kartu su šiais vaistiniais preparatais ir baigus pastarųjų vartojimą.

4.6

Vaisingumas, nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas

Reikiamų duomenų apie Icandra vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė

didelių vildagliptino dozių toksinį poveikį reprodukcijai. Metformino tyrimai su gyvūnais toksinio

poveikio reprodukcijai neparodė. Su gyvūnais atlikti vildagliptino ir metformino tyrimai neparodė

teratogeninio poveikio, tačiau skiriant patelėms toksiškas dozes stebėtas toksinis poveikis vaisiui (žr.

5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas. Icandra nėštumo metu vartoti negalima.

Žindymas

Tyrimų su gyvūnais duomenys rodo, kad tiek metformino, tiek vildagliptino išsiskiria į gyvūnų pieną.

Nežinoma, ar vildagliptino išsiskiria į motinos pieną, tačiau nedidelis metformino kiekis į pieną

išskiriamas. Dėl galimo su metformino poveikiu susijusio hipoglikemijos pavojaus naujagimiui bei

neturint duomenų apie vildagliptino išsiskyrimą į moters pieną, Icandra negalima vartoti žindymo

metu (žr. 4.3 skyrių).

Vaisingumas

Poveikio žmogaus vaisingumui, susijusio su Icandra vartojimu, tyrimų neatlikta (žr. 5.3 skyrių).

4.7

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikio gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus tyrimų neatlikta. Pacientai, kuriems gali

pasireikšti svaigulys, kaip nepageidaujama reakcija, turėtų vengti vairuoti automobilį ar valdyti

mechanizmus.

4.8

Nepageidaujamas poveikis

Klinikinių tyrimų su Icandra gydomais pacientais neatlikta. Tačiau nustatytas Icandra ir kartu

skiriamų atskirų vildagliptino bei metformino preparatų biologinis ekvivalentiškumas (žr. 5.2 skyrių).

Šiame skyriuje pateikiami duomenys, susiję su kartu skiriamais vildagliptino bei metformino

preparatais, kai vildagliptino buvo pridėta prie vartojamo metformino. Tyrimų, kai prie vartojamo

vildagliptino būtų pridėta metformino, neatlikta.

Santrauka apie saugumą

Dauguma nepageidaujamų reakcijų buvo nesunkios ir laikinos, dėl jų gydymo nutraukti nereikėjo.

Nenustatyta priklausomybės tarp nepageidaujamų reakcijų ir amžiaus, etninės grupės, vaisto

vartojimo trukmės ar paros dozės.

Nustatyta retų kepenų funkcijos sutrikimo (įskaitant hepatitą) atvejų vartojant vildagliptiną. Minėtais

atvejais, pacientams paprastai nepasireiškė simptomų ir nebuvo klinikinių padarinių, o kepenų

funkcija normalizavosi nutraukus gydymą. Iki 24 savaičių trukmės kontroliuojamų gydymo vienu

preparatu ar kombinuoto gydymo tyrimų duomenimis, ALT ar AST aktyvumo padidėjimas 3 ar

daugiau kartų viršijantis VNR (nustatytas bent 2 iš eilės tyrimų metu arba paskutiniojo gydymo vizito

metu) nustatytas, 0,2%, po 50 mg vildagliptino vieną kartą per parą vartojusiems pacientams, 0,3% po

50 mg vildagliptino du kartus per parą vartojusiems pacientams ir 0,2% kitus palyginamuosius

preparatus vartojusiems pacientams. Šis transaminazių aktyvumo padidėjimas paprastai buvo

besimptomis, neprogresavo ir nebuvo susijęs su cholestaze ar gelta.

Skiriant vildagliptino retai pasireiškė angioedema, kurios dažnis buvo panašus kaip ir kontrolinių

asmenų grupėje. Angioedemos atvejų pasireiškė dažniau, kai vildagliptino buvo skiriama kartu su

AKF inhibitoriumi. Dauguma šių atvejų buvo nesunkūs ir praėjo savaime toliau vartojant

vildagliptino.

Lentelės forma pateiktos nepageidaujamos reakcijos

Nepageidaujamos reakcijos, pasireiškusios pacientams, kurie dvigubai aklų tyrimų metu vartojo vien

vildagliptino arba šiuo vaistu papildant jau taikomą gydymą, išvardytos toliau pagal organų sistemų

klases ir absoliutų pasireiškimo dažnį. 5 lentelėje nurodyti nepageidaujamų reakcijų duomenys

paremti prieinama informacija iš ES registruoto metformino preparato charakteristikų santraukos.

Nepageidaujamų reakcijų dažnis apibūdinamas taip: labai dažni (≥1/10), dažni (nuo ≥1/100 iki

<1/10), nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100), reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000), labai reti (<1/10 000),

dažnis nežinomas (negali būti įvertintas pagal turimus duomenis). Kiekvienoje dažnio grupėje

nepageidaujamos reakcijos pateikiamos mažėjančio sunkumo tvarka.

1 lentelė

Nepageidaujamos reakcijos, registruotos pacientams, kurie dvigubai aklų tyrimų

metu vartojo prie metformino pridėtą 100 mg vildagliptino paros dozę, palyginus su

placebo ir metformino deriniu (N=208)

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažni

Hipoglikemija

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni

Tremoras

Dažni

Galvos skausmas

Dažni

Svaigulys

Nedažni

Nuovargis

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni

Pykinimas

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Kontroliuojamųjų 100 mg vildagliptino paros dozės ir metformino derinio klinikinių tyrimų metu nei

100 mg vildagliptino paros dozės ir metformino derinio nei placebo ir metformino derinio grupių

pacientai dalyvavimo tyrimuose dėl nepageidaujamų reakcijų nenutraukė.

Klinikinių tyrimų metu hipoglikemija buvo dažna vildagliptino kartu su metforminu vartojusiems

pacientams (1%) bei nedažna pacientams, vartojusiems placebą + metforminą (0,4%). Vildagliptiną

vartojusiųjų grupėse sunkių hipoglikemijos atvejų neregistruota.

Klinikinių tyrimų duomenimis, pacientų kūno svoris lyginant su pradiniu nepakito, kai 100 mg

vildagliptino paros dozė buvo pridėta prie metformino (atitinkamai +0,2 kg ir -1,0 kg vildagliptino ir

placebo grupėse).

Ilgiau nei 2 metus trukusių klinikinių tyrimų, kuriuose vildagliptinas buvo pridėtas prie jau vartojamo

metformino, metu papildomų saugumo signalų arba nenumatytų pavojų nustatyta nebuvo.

Derinys su sulfonilurėja

2 lentelė

Nepageidaujamos reakcijos, registruotos pacientams, kurie vartojo po 50 mg

vildagliptino dozę du kartus per parą kartu su metforminu ir sulfonilurėja (N=157)

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažni

Hipoglikemija

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni

Galvos svaigimas, tremoras

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažni

Sustiprėjęs prakaitavimas

Bendrieji sutrikimai ir vartojimo vietos pažeidimai

Dažni

Astenija

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Dėl pasireiškusių nepageidaujamų reakcijų dalyvavimo tyrime nenutraukė nė vienas pacientas

vildagliptino + metformino + glimepirido vartojusiųjų grupėje, palyginus su 0,6% pacientų placebo +

metformino + glimepirido vartojusiųjų grupėje.

Abejose tiriamosiose grupėse hipoglikemija pasireiškė dažnai (5,1% atvejų vildagliptino +

metformino + glimepirido vartojusiųjų grupėje, palyginus su 1,9% atvejų placebo + metformino +

glimepirido vartojusiųjų grupėje). Vildagliptino vartojusiųjų grupėje pasireiškė vienas sunkios

hipoglikemijos atvejis.

Tyrimo pabaigoje nustatytas poveikis vidutiniam kūno svoriui buvo neutralus (+0,6 kg vildagliptino

vartojusiųjų grupėje ir -0,1 kg placebo grupėje).

Derinys su insulinu

3 lentelė

Nepageidaujamos reakcijos, registruotos pacientams, kurie dvigubai aklų tyrimų

metu vartojo 100 mg vildagliptino paros dozę kartu su insulinu (bei kartu su

metforminu ar be jo) (N=371)

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Dažni

Sumažėjusi gliukozės koncentracija kraujyje

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni

Galvos skausmas, šaltkrėtis

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažni

Pykinimas, gastroezofaginio refliukso liga

Nedažni

Viduriavimas, pilvo pūtimas

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų, kai buvo skiriama po 50 mg vildagliptino dozę du kartus per parą

kartu su insulinu bei kartu su metforminu arba be jo, metu dalyvavimą tyrime dėl pasireiškusių

nepageidaujamų reakcijų iš viso nutraukė 0,3% pacientų vildagliptino vartojusiųjų grupėje, tuo tarpu

placebo grupėje tokių pacientų nebuvo.

Hipoglikemijos pasireiškimo dažnis buvo panašus abejose tiriamosiose grupėse (14,0% atvejų

vildagliptino vartojusiųjų grupėje, palyginus su 16,4% placebo grupėje). Sunkios hipoglikemijos

atvejų pasireiškė dviems pacientams vildagliptino vartojusiųjų grupėje ir 6 pacientams placebo

grupėje.

Tyrimo pabaigoje nustatytas poveikis vidutiniam kūno svoriui buvo neutralus (+0,6 kg pokytis

lyginant su pradiniu vildagliptino vartojusiųjų grupėje, tuo tarpu jokio kūno svorio pokyčio

nenustatyta placebo grupėje).Papildoma informacija apie kiekvieną preparato veikliąją medžiagą

Vildagliptinas

4 lentelė

Nepageidaujamos reakcijos, registruotos pacientams, kurie vartojo 100 mg

vildagliptino paros dozę dvigubai aklų monoterapijos tyrimų metu (N=1 855)

Infekcijos ir infestacijos

Labai reti

Viršutinių kvėpavimo takų infekcija

Labai reti

Nazofaringitas

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Nedažni

Hipoglikemija

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni

Svaigulys

Nedažni

Galvos skausmas

Kraujagyslių sutrikimai

Nedažni

Periferinė edema

Virškinimo trakto sutrikimai

Nedažni

Vidurių užkietėjimas

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Nedažni

Artralgija

Atrinktų nepageidaujamų reakcijų aprašymas

Kontroliuojamųjų monoterapijos tyrimų metu bendras dalyvavimo tyrime nutraukimų dažnis dėl

nepageidaujamų reakcijų pacientų, vartojusių 100 mg vildagliptino paros dozę, grupėje (0,3%)

nebuvo didesnis nei pacientų, vartojusių placebą (0,6%) ar palyginamuosius preparatus (0,5%),

grupėse.

Palyginamųjų kontroliuojamų monoterapijos tyrimų metu hipoglikemija nedažnai registruota 0,4% (7

iš 1 855) 100 mg vildagliptino paros doze gydytų pacientų, lyginant su 0,2% (2 iš 1 082) veiklųjį

palyginamąjį preparatą ar placebą vartojusių pacientų grupėse; nei vienas atvejis nebuvo sunkus.

Klinikinių tyrimų duomenimis, pacientų kūno svoris lyginant su pradiniu nepakito, kai buvo skiriama

100 mg vildagliptino per parą monoterapija (atitinkamai -0,3 kg ir -1,3 kg vildagliptino ir placebo

grupėse).

Iki 2 metų trukusių klinikinių tyrimų, kuriuose buvo vartojamas vien vildagliptinas, metu papildomų

saugumo signalų arba nenumatytų pavojų nustatyta nebuvo.

Metforminas

5 lentelė

Metformino nepageidaujamos reakcijos

Metabolizmo ir mitybos sutrikimai

Labai reti

Sulėtėjusi vitamino B

rezorbcija ir laktatinė acidozė*

Nervų sistemos sutrikimai

Dažni

Metalo skonis burnoje

Virškinimo trakto sutrikimai

Labai dažni

Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir sumažėjęs

apetitas

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Labai reti

Pakitę kepenų veiklos rodikliai ar hepatitas**

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Labai reti

Odos reakcijos, pvz., eritema, niežulys ir dilgėlinė

*Ilgai gydant metforminu, labai retai gali sulėtėti vitamino B

rezorbcija ir sumažėti jo kiekis

serume. Į tai reikia atsižvelgti, jei pacientas suserga megaloblastine anemija.

**Pranešta pavienių pakitusių kepenų veiklos rodiklių ar hepatito atvejų, šie reiškiniai išnyksta

nutraukus metformino vartojimą.

Neigiamų virškinimo trakto reakcijų dažniausiai pasireiškia gydymo pradžioje ir daugeliu atveju jie

išnyksta savaime. Norint išvengti šių sutrikimų, patariama metformino paros dozę vartoti per 2 kartus

valgio metu arba po jo. Be to, vaistas virškinimo trakte geriau toleruojamas, kai dozė didinama lėtai.

Po vaisto pateikimo į rinką

6 lentelė

Nepageidaujamos reakcijos vaistui patekus į rinką

Virškinimo trakto sutrikimai

Dažnis nežinomas

Pankreatitas

Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai

Dažnis nežinomas

Hepatitas (grįžtamas nutraukus vaistinio preparato vartojimą)

Pakitę kepenų funkcijos tyrimų rodikliai (grįžtami nutraukus vaistinio

preparato vartojimą)

Skeleto, raumenų ir jungiamojo audinio sutrikimai

Dažnis nežinomas

Mialgija

Odos ir poodinio audinio sutrikimai

Dažnis nežinomas

Dilgėlinė

Eksfoliaciniai ir bulioziniai (pūsliniai) odos pažeidimai, įskaitant

buliozinį (pūslinį) pemfigoidą

Pranešimas apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas

Svarbu pranešti apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas po vaistinio preparato registracijos, nes tai

leidžia nuolat stebėti vaistinio preparato naudos ir rizikos santykį. Sveikatos priežiūros specialistai

turi pranešti apie bet kokias įtariamas nepageidaujamas reakcijas naudodamiesi V priede nurodyta

nacionaline pranešimo sistema.

4.9

Perdozavimas

Duomenų apie Icandra perdozavimą nėra.

Vildagliptinas

Duomenų apie vildagliptino perdozavimą yra nedaug.

Simptomai

Informacija apie galimus vildagliptino perdozavimo simptomus gauta didėjančių dozių toleravimo

tyrimo metu, kuriame dalyvavę sveiki savanoriai vildagliptino vartojo 10 dienų. Kai dozė buvo

400 mg, registruoti trys raumenų skausmo atvejai bei pavieniai nesunkios ir laikinos parestezijos,

karščiavimo, edemos ir laikino lipazės aktyvumo padidėjimo atvejai. Kai dozė buvo 600 mg, vienam

asmeniui pasireiškė pėdų ir rankų edema, padidėjo kreatinfosfokinazės (KFK), AST aktyvumas, C

reaktyvaus baltymo (CRB) ir mioglobino koncentracija. Dar trims asmenims pasireiškė pėdų edema,

dviem atvejais kartu buvo ir parestezija. Visi simptomai ir laboratorinių rodiklių pakitimai nutraukus

tiriamojo vaistinio preparato vartojimą išnyko be gydymo.

Metforminas

Didelė metformino dozė (ar kai yra papildomų rizikos veiksnių) gali sukelti laktatinę acidozę, kuriai

pasireiškus būtina skubi medicininė pagalba, todėl ligonis turi būti gydomas ligoninėje.

Gydymas

Metforminas veiksmingiausiai iš organizmo pašalinamas hemodializės būdu. Tačiau vildagliptino

negalima pašalinti hemodializės būdu, nors šiuo būdu galima pašalinti pagrindinį hidrolizės metu

susidariusį metabolitą (LAY 151). Perdozavimo atveju rekomenduojamas simptominis gydymas.

5.

FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS

5.1

Farmakodinaminės savybės

Farmakoterapinė grupė – vaistai, vartojami diabetui gydyti, geriamųjų gliukozės kiekį kraujyje

mažinančių vaistų deriniai, ATC kodas – A10BD08

Veikimo mechanizmas

Icandra sudėtyje yra dvi padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje mažinančios veikliosios medžiagos,

pasižyminčios panašiu veikimo mechanizmu gerinant II tipo diabetu sergančių pacientų glikemijos

kontrolę: vildagliptinas, kasos saleles aktyvinantis preparatas, ir metformino hidrochloridas,

biguanidų klasės atstovas.

Vildagliptinas, kasos saleles aktyvinantis preparatas, yra stiprus ir selektyvus dipeptidilpeptidazės-4

(DPP-4) inhibitorius. Metforminas pirmiausia veikia mažindamas endogeninę gliukozės gamybą

kepenyse.

Farmakodinaminis poveikis

Vildagliptinas

Vildagliptinas pirmiausia veikia slopindamas DPP-4. Šis fermentas atsakingas už hormonų inkretinų

GPP-1 (į gliukagoną panašaus peptido-1) ir GIP (nuo gliukozės priklausomo insulinotropinio

polipeptido) degradaciją.

Pavartojus vildagliptino, greitai ir visiškai nuslopinamas DPP-4 aktyvumas, todėl padidėja

endogeninių hormonų inkretinų GPP-1 ir GIP kiekis nevalgius ir po valgio.

Didindamas šių endogeninių hormonų inkretinų kiekį, vildagliptinas padidina beta ląstelių jautrumą

gliukozei, dėl to pagerėja nuo gliukozės priklausoma insulino sekrecija. II tipo diabetu sergančių

pacientų gydymas 50-100 mg vildagliptino paros doze reikšmingai pagerino beta ląstelių funkcijos

žymenis, įskaitant HOMA-β (Homeostazės modelio įvertinimas, angl.

Homeostasis Model

Assessment-β

), proinsulino ir insulino santykį bei beta ląstelių atsako į dažno maisto tolerancijos testą

rodiklius. Diabetu nesergantiems asmenims (kurių gliukozės koncentracija normali), vildagliptinas

nestimuliuoja insulino sekrecijos ir nemažina gliukozės koncentracijos.

Didindamas endogeninio GPP-1 kiekį, vildagliptinas taip pat padidina alfa ląstelių jautrumą gliukozei,

dėl to gliukagono sekrecija labiau priklauso nuo gliukozės koncentracijos.

Kadangi dėl padidėjusio hormonų inkretinų kiekio padidėja insulino ir gliukagono santykis

hiperglikemijos metu, sumažėja gliukozės gamyba kepenyse nevalgius ir po valgio, todėl sumažėja

gliukozės koncentracija.

Žinoma, kad padidėjęs GPP-1 kiekis lėtina skrandžio ištuštinimą, bet gydymo vildagliptinu metu šis

poveikis nepasireiškia.

Metforminas

Metforminas yra padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje mažinantis biguanidas; jis mažina tiek bazinį,

tiek padidėjusį po valgio (postprandinį) gliukozės kiekį kraujo plazmoje. Preparatas nestimuliuoja

insulino sekrecijos ir todėl nesukelia hipoglikemijos bei nedidina kūno svorio.

Metforminas gali mažinti gliukozės koncentraciją trimis būdais:

mažinti gliukozės susidarymą kepenyse, slopindamas gliukoneogenezę ir glikogenolizę,

gerinti periferinį gliukozės įsisavinimą ir suvartojimą raumenyse, nedaug didindamas raumenų

jautrumą insulinui,

lėtinti gliukozės rezorbciją žarnyne.

Metforminas stimuliuoja glikogeno sintezę ląstelėse, aktyvindamas glikogeno sintetazę bei didina

specifinių tipų gliukozės transporto mechanizmų ląstelės membranoje (GLUT-1 ir GLUT-4)

pajėgumą.

Nepriklausomai nuo poveikio glikemijai, metforminas pasižymi palankiu poveikiu žmogaus

organizmo lipidų apykaitai. Tai įrodyta kontroliuojamųjų vidutinės ir ilgos trukmės klinikinių tyrimų

metu, skiriant terapines metformino dozes: metforminas sumažina bendrojo cholesterolio, mažo

tankio lipoproteinų cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujo serume.

Prospektyvinio randomizuoto UKPDS (Jungtinės Karalystės prospektyvinio diabeto tyrimo, angl.

UK

Prospective Diabetes Study

) tyrimo metu nustatyta ilgalaikė intensyvaus gliukozės kontroliavimo

kraujyje nauda sergantiesiems II tipo diabetu. Viršsvorio turinčių pacientų, kuriems tik dieta buvo

neveiksminga, gydymo metforminu rezultatų analizė įrodė, kad:

metformino vartojusių pacientų grupėje reikšmingai sumažėjo absoliuti visų su cukriniu diabetu

susijusių komplikacijų pasireiškimo rizika (29,8 atvejo/1 000 pacientų per metus), palyginus su

tik dieta gydytų pacientų grupe (43,3 atvejo/1 000 pacientų per metus, p=0,0023) ir palyginus

su sulfonilurėjos preparatais ar tik insulinu gydytų pacientų grupėmis

(40,1 atvejo/1 000 pacientų per metus, p=0,0034);

reikšmingai sumažėjo su diabetu susijusio mirtingumo absoliuti rizika:

7,5 atvejo/1 000 pacientų per metus metformino vartojusių pacientų grupėje, lyginant su

12,7 atvejo/1 000 pacientų per metus tik dieta gydytų pacientų grupėje (p=0,017);

reikšmingai sumažėjo bendrojo mirtingumo absoliuti rizika: 13,5 atvejo/1 000 pacientų per

metus metformino vartojusių pacientų grupėje, lyginant su 20,6 atvejo/1 000 pacientų per metus

tik dieta gydytų pacientų grupėje (p=0,011) ir 18,9 atvejo/1 000 pacientų per metus

sulfonilurėjos preparatais ar tik insulinu gydytų pacientų grupėmis (p=0,021);

reikšmingai sumažėjo miokardo infarkto absoliuti rizika: 11 atvejų/1 000 pacientų per metus

metformino vartojusių pacientų grupėje, lyginant su 18 atvejų/1 000 pacientų per metus tik

dieta gydytų pacientų grupėje (p=0,01).

Klinikinis veiksmingumas ir saugumas

Pacientams, kurių glikemijos kontrolė nepaisant vartojamos metformino monoterapijos buvo

nepakankama, pridėjus vildagliptino, po 6 gydymo mėnesių statistiškai reikšmingai sumažėjo

vidutinis HbA

kiekis, lyginant su placebu (atitinkamai -0,7% ir -1,1% vildagliptino 50 mg ir 100 mg

grupėse). Pacientų, kuriems pasiektas ≥ 0,7% HbA

sumažėjimas lyginant su pradiniu, dalis buvo

statistiškai reikšmingai didesnė abejose gydymo vildagliptinu ir metforminu grupėse (atitinkamai 46%

ir 60%), palyginus su metformino ir placebo grupe (20%).

24 savaičių tyrimo metu palygintas vildagliptino (vartojant po 50 mg du kartus per parą) ir

pioglitazono (vartojant po 30 mg kartą per parą) poveikis pacientams, kuriems, vartojant metformino

(vidutinė paros dozė 2020 mg), kontrolė buvo nepakankama. Prie metformino pridėjus vildagliptiną,

vidutinis pradinio HbA

kiekio (8,4%) sumažėjimas buvo -0,9%, o pridėjus pioglitazoną prie

metformino –1,0%. Pacientų, kurie vartojo pioglitazoną kartu su metforminu, svoris padidėjo

vidutiniškai 1,9 kg, lyginant su pacientų, kurie vartojo vildagliptiną kartu su metforminu, svoris

padidėjo vidutiniškai 0,3 kg.

Klinikinio tyrimo, trukusio 2 metus, metu palygintas vildagliptino (vartojant po 50 mg per parą) ir

glimepirido (vartojant iki 6 mg per parą, vidutinė dozė antraisiais metais 4,6 mg) poveikis metforminą

(vidutinė paros dozė 1894 mg) vartojantiems pacientams. Po 1-ųjų tyrimo metų prie metformino

pridėjus vildagliptiną, HbA

kiekio (nuo pradinio 7,3%) sumažėjimas buvo -0,4%, o pridėjus

glimepiridą prie metformino - –0,5%. Vartojančiųjų vildagliptiną kūno svorio pokytis buvo -0,2 kg

lyginant su +1,6 kg tarp vartojančiųjų glimepiridą. Hipoglikemijos atvejų reikšmingai mažiau

nustatyta vildagliptino grupėje (1,7%), nei glimepirido grupėje (16,2%). Tyrimo pabaigoje (po

2 metų) abiejose gydymo grupėse HbA

kiekis buvo panašus į pradinį ir kūno svorio bei

hipoglikemijos atvejų skaičiaus skirtumas išliko.

52 savaičių trukmės klinikinio tyrimo metu palygintas vildagliptino (vartojant po 50 mg du kartus per

parą) ir gliklazido (vidutinė paros dozė: 229,5 mg) poveikis pacientams, kuriems vartojant metformino

(didžiausia metformino dozė 1928 mg per parą) ligos kontrolė buvo nepakankama. Po 1-ųjų tyrimo

metų vidutinis HbA

kiekio sumažėjimas, prie metformino pridėjus vildagliptino, buvo -0,81%

(vidutinis pradinis HbA

kiekis buvo 8,4%), o prie metformino pridėjus gliklazido – -0,85%

(vidutinis pradinis HbA

kiekis buvo 8,5%); pasiektas statistinis ne prastesnio poveikio rodiklis (95%

Cl -0,11 – 0,20). Vartojančiųjų vildagliptino kūno svorio pokytis buvo +0,1 kg, lyginant su kūno

svorio padidėjimu +1,4 kg vartojantiesiems gliklazido.

24 savaičių trukmės klinikinio tyrimo metu buvo tirtas fiksuotų dozių vildagliptino ir metformino

derinio (dozę laipsniškai didinant iki po 50 mg/500 mg du kartus per parą arba iki po 50 mg/1000 mg

du kartus per parą) veiksmingumas, skiriant kaip pradinį gydymą anksčiau negydytiems pacientams.

Gydant vildagliptino ir metformino deriniu po 50 mg/1000 mg du kartus per parą, HbA

kiekis

sumažėjo -1,82%, o gydant vildagliptino ir metformino deriniu po 50 mg/500 mg du kartus per parą, –

-1,61%, metformino 1000 mg du kartus per parą -1,36% ir vildagliptino 50 mg du kartus per parą

-1,09% (nuo vidutinio pradinio HbA

kiekio, kuris buvo 8,6%). Pacientams, kurių pradinis HbA

kiekis buvo ≥10,0%, šio rodiklio sumažėjimas buvo didesnis.

Buvo atliktas 24 savaičių trukmės, atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, placebu kontroliuojamas

klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 318 pacientų, siekiant įvertinti vildagliptino (po 50 mg du kartus

per parą dozės) veiksmingumą ir saugumą, skiriant kartu su metforminu (≥1500 mg per parą) ir

glimepiridu (≥4 mg per parą). Vildagliptino kartu su metforminu ir glimepiridu vartojusiųjų grupėje,

palyginus su placebo poveikiu, reikšmingai sumažėjo HbA

kiekis. Su placebu palygintas vidutinio

pradinio HbA

kiekio (kuris buvo 8,8%) sumažėjimas buvo vidutiniškai -0,76%.

Buvo atliktas 24 savaičių trukmės, atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, placebu kontroliuojamas

klinikinis tyrimas, kuriame dalyvavo 449 pacientai, siekiant įvertinti vildagliptino (po 50 mg du kartus

per parą dozės) veiksmingumą ir saugumą, skiriant kartu su stabilia bazinio ar mišraus poveikio

insulino doze (vidutinė paros dozė buvo 41 vienetas) bei kartu su metforminu (N=276) arba be

metformino (N=173). Vildagliptino kartu su insulinu vartojusiųjų grupėje, palyginus su placebo

poveikiu, reikšmingai sumažėjo HbA

kiekis. Bendrojoje tyrimo populiacijoje nustatytas su placebu

palygintas vidutinio pradinio HbA

kiekio (kuris buvo 8,8%) sumažėjimas buvo vidutiniškai -0,72%.

Tyrimo pogrupiuose skiriant kartu su insulinu bei kartu su metforminu arba be jo nustatytas su

placebu palygintas vidutinis HbA

kiekio sumažėjimas buvo atitinkamai -0,63% ir -0,84%.

Hipoglikemijos pasireiškimo dažnis bendrojoje tyrimo populiacijoje buvo 8,4% ir 7,2% atitinkamai

vildagliptino vartojusiųjų grupėje ir placebo grupėje. Vildagliptino vartojusiems pacientams kūno

svoris nepadidėjo (+0,2 kg pokytis), tuo tarpu placebo vartojusiems pacientams kūno svoris sumažėjo

(-0,7 kg pokytis).

Kito 24 savaičių trukmės klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo labiau pažengusiu II tipo diabetu

sergantys pacientai, kai jiems skiriant insulino (trumpo ir ilgesnio poveikio, vidutinė insulino paros

dozė buvo 80 TV) glikemija buvo nepakankamai kontroliuojama, duomenimis, kartu su insulinu

paskyrus vildagliptino (po 50 mg dozę du kartus per parą) vidutinis HbA

kiekio sumažėjimas buvo

statistiškai reikšmingai didesnis nei vartojusiesiems placebo ir insulino (atitinkamai 0,5% ir 0,2%).

Vildagliptino vartojusiems pacientams hipoglikemijos pasireiškimo dažnis buvo mažesnis nei placebo

grupėje (atitinkamai 22,9% ir 29,6%).

Širdies ir kraujagyslių sutrikimų pasireiškimo rizika

Atlikta nepriklausomai ir prospektyviu būdu atrinktų širdies ir kraujagyslių sutrikimų, pasireiškusių

37 daugiau kaip 2 metus trukusių (vidutinė vildagliptino ekspozicija 50 savaičių ir palyginamųjų

preparatų 49 savaitės) III fazės klinikinių ir IV fazės monoterapinės ir kombinuotos terapijos tyrimų

metu, metaanalizė bei nustatyta, kad vildagliptino vartojimas nebuvo susijęs su padidėjusia širdies ir

kraujagyslių sutrikimų pasireiškimo rizika, lyginant su palyginamaisiais preparatais. Sudėtinė

vertinamoji baigtis, t.y., pagrindiniai nepageidaujami širdies ir kraujagyslių reiškiniai (MACE),

įskaitant ūminį miokardo infarktą, insultą ar mirties atvejus, susijusius su širdies ir kraujagyslių

ligomis, buvo panaši tiek vartojusiųjų vildagliptino, tiek palyginamųjų veikliųjų preparatų ar placebo

vartojusių pacientų grupėse [Mantel–Haenszel rizikos santykis (M-H RS) 0,82 (95% PI 0,61-1,11)].

MACE pasireiškė 83 iš 9599 (0,86%) vildagliptino vartojusiųjų pacientų ir 85 iš 7102 (1,20%)

palyginamąjį vaistinį preparatą vartojusiųjų pacientų grupėse. Vertinant kiekvieną konkretų MACE

reiškinį, rezultatai padidintos rizikos (panašios į M-H RS) neparodė. Patvirtinti širdies

nepakankamumo (ŠN) atvejai, ŠN atvejai, kuriems reikalingas hospitalizavimas arba naujai atsiradęs

ŠN buvo pastebėti 41 (0,43%) vildagliptino vartojusiajam pacientui ir 32 (0,45%) palyginamųjų

preparatų vartojusiųjų pacientų grupėse, M-H RS 1,08 (95% PI 0,68-1,70).

Vaikų populiacija

Europos vaistų agentūra atleido nuo įpareigojimo pateikti vildagliptino kartu su metforminu tyrimų su

visais vaikų populiacijos pogrupiais duomenis antrojo tipo diabetui gydyti (vartojimo vaikams

informacija pateikiama 4.2 skyriuje).

5.2

Farmakokinetinės savybės

Icandra

Absorbcija

Įrodytas trijų stiprumų Icandra dozių (50 mg/500 mg, 50 mg/850 mg ir 50 mg/1000 mg) bei

atitinkamų atskirų vildagliptino ir metformino hidrochlorido preparatų dozių biologinis

ekvivalentiškumas.

Maistas neįtakoja vildagliptino absorbcijos iš Icandra apimties ir greičio. Vartojant kartu su maistu,

sumažėjo metformino absorbcijos iš Icandra 50 mg/1000 mg apimtis ir greitis: C

sumažėjo 26%,

AUC – 7%, o T

pailgėjo 2,0-4,0 val.

Toliau nurodytos kiekvienos Icandra veikliosios medžiagos farmakokinetinės savybės.

Vildagliptinas

Absorbcija

Jei vildagliptino išgeriama nevalgius, jis greitai absorbuojamas ir didžiausia koncentracija plazmoje

susidaro po 1,7 valandos. Maistas šiek tiek pailgina laiką, per kurį susidaro didžiausia koncentracija

plazmoje, iki 2,5 valandos, bet neįtakoja bendrosios ekspozicijos (AUC). Vildagliptino vartojant su

maistu, 19% sumažėjo C

, palyginus su vartojimu nevalgius. Tačiau šis pokytis nėra kliniškai

reikšmingas, todėl vildagliptino galima vartoti nevalgius ir valgio metu. Absoliutus biologinis

prieinamumas yra 85%.

Pasiskirstymas

Nedaug vildagliptino jungiasi su plazmos baltymais (9,3%), jis tolygiai pasiskirsto plazmoje ir

raudonosiose kraujo ląstelėse. Po injekcijos į veną, kai nusistovi pusiausvyrinė koncentracija,

vidutinis vildagliptino pasiskirstymo tūris (V

) yra 71 litras, tai rodytų, kad vaistas pasiskirsto

ekstravaskuliariai.

Biotransformacija

Žmogui pagrindinis vildagliptino eliminavimo būdas yra metabolizmas, šiuo būdu pašalinama 69%

dozės. Pagrindinis metabolitas (LAY 151) yra farmakologiškai neaktyvus ciano grupės hidrolizės

darinys, kuris sudaro 57% dozės, vėliau susidaro amido grupės hidrolizės darinys (4% dozės).

In vivo

tyrimų metu su žiurkėmis, kurioms trūko DPP-4, nustatyta, kad DPP-4 iš dalies dalyvauja

vildagliptino hidrolizėje. Vildagliptino metabolizme CYP 450 fermentai nedalyvauja tiek, kad tai būtų

galima išmatuoti. Todėl kartu vartojami vaistai, kurie yra CYP 450 fermentų inhibitoriai ir (ar)

induktoriai, neturėtų įtakoti vildagliptino metabolinio klirenso.

In vitro

tyrimai rodo, kad

vildagliptinas neslopina ir neindukuoja CYP 450 fermentų. Todėl vildagliptinas neturėtų įtakoti kartu

vartojamų vaistų, kurių biotransformacijoje dalyvauja CYP 1A2, CYP 2C8, CYP 2C9, CYP 2C19,

CYP 2D6, CYP 2E1 ar CYP 3A4/5 fermentai, metabolinio klirenso.

Eliminacija

Išgėrus [

C] vildagliptino, su šlapimu išsiskyrė maždaug 85% dozės, su išmatomis – 15%. Išgėrus

vaisto, per inkstus išsiskyrė maždaug 23% nepakitusio vildagliptino. Sveikiems savanoriams

sušvirkštus į veną, vildagliptino bendrasis plazmos ir inkstų klirensai yra, atitinkamai, 4 1/val. ir

13 l/val. Po injekcijos į veną, vidutinis pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 2 valandos. Vaisto

išgėrus, pusinės eliminacijos laikas yra maždaug 3 valandos.

Tiesinis / netiesinis pobūdis

Vildagliptino C

ir plotas po koncentracijos plazmoje ir laiko kreive (AUC) didėja maždaug

proporcingai dozei, jei dozė yra terapinė.

Farmakokinetika specifinėse pacientų grupėse

Lytis: jokių kliniškai reikšmingų vildagliptino farmakokinetikos skirtumų tarp vyriškosios ir

moteriškosios lyties sveikų savanorių, kai buvo platus amžiaus ir kūno masės indeksų (KMI) spektras,

nestebėta. Lytis neįtakoja vildagliptino sukeliamo DPP-4 slopinimo.

Senyvi pacientai

Amžius: sveikiems senyviems asmenims (≥ 70 metų) bendra vildagliptino (100 mg kartą per parą)

ekspozicija buvo 32% didesnė, o didžiausia koncentracija plazmoje 18% didesnė, lyginant su jaunais

sveikais asmenimis (18-40 metų). Tačiau šie skirtumai nėra laikomi kliniškai reikšmingais. Amžius

neįtakoja vildagliptino sukeliamo DPP-4 slopinimo.

Kepenų pažeidimas: skiriant pacientams, kuriems yra nesunkus, vidutinio sunkumo ar sunkus kepenų

pažeidimas (A–C klasės pagal Child-Pugh), kliniškai reikšmingo vildagliptino ekspozicijos pokyčio

nenustatyta (didžiausias pokytis buvo ~30%).

Inkstų pažeidimas: pacientams, kuriems buvo nesunkus, vidutinio sunkumo ar sunkus inkstų

pažeidimas, sisteminė vildagliptino ekspozicija buvo didesnė (C

8-66%; AUC 32-134%), o

bendrasis kūno klirensas – mažesnis, lyginant su asmenimis, kurių inkstų funkcija normali.

Etninės grupės: turimi riboti duomenys rodo, kad rasė neturi reikšmingos įtakos vildagliptino

farmakokinetikai.

Metforminas

Absorbcija

Išgėrus metformino, didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (C

) pasiekiama maždaug po 2,5 val.

Absoliutus 500 mg metformino tabletės biologinis prieinamumas sveikų asmenų organizme yra

maždaug 50-60%. Su išmatomis išsiskiria 20-30% nerezorbuoto išgerto metformino.

Išgerto metformino absorbcija yra įsotinamojo pobūdžio ir nevisiška. Manoma, kad metformino

absorbcijos farmakokinetika yra nelinijinio pobūdžio. Vartojant įprastinę dozę ir įprastiniais

intervalais, pusiausvyrinė metformino koncentracija kraujo plazmoje susidaro per 24-48 valandas ir

paprastai būna mažesnė nei 1 µg/ml. Kontroliuojamųjų klinikinių tyrimų metu skiriant didžiausią

dozę, didžiausia metformino koncentracija kraujo plazmoje (C

) neviršijo 4 mikrogramų/ml.

Kartu vartojamas maistas nedaug lėtina ir mažina metformino absorbciją. Po valgio išgėrus 850 mg

metformino dozę, didžiausia jo koncentracija kraujo plazmoje buvo 40% mažesnė, AUC – 25%

mažesnis, o laikas iki didžiausios koncentracijos plazmoje susidarymo pailgėjo 35 min. Šių rodiklių

pokyčio klinikinė reikšmė nežinoma.

Pasiskirstymas

Metforminas su kraujo plazmos baltymais beveik nesijungia. Jis prasiskverbia į eritrocitus. Vidutinis

tariamasis pasiskirstymo tūris (V

) yra 63-276 litrai.

Biotransformacija

Metforminas išskiriamas su šlapimu nepakitęs. Žmogaus organizme metformino metabolitų

nenustatyta.

Eliminacija

Metforminas eliminuojamas inkstų ekskrecijos būdu. Metformino inkstų klirensas yra > 400 ml/min.;

tai rodo, kad preparatas eliminuojamas glomerulų filtracijos ir inkstų kanalėlių sekrecijos būdu.

Išgerto vaisto tariamas galutinis pusinės eliminacijos laikas yra apie 6,5 val. Sutrikus inkstų funkcijai,

inkstų klirensas mažėja proporcingai kreatinino klirensui, todėl pailgėja pusinės eliminacijos laikas ir

didėja metformino koncentracija kraujo plazmoje.

5.3

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Atlikti iki 13 savaičių trukmės Icandra veikliųjų medžiagų derinio tyrimai su gyvūnais. Tyrimų metu

jokio naujo su šiuo deriniu susijusio toksinio poveikio nenustatyta. Toliau nurodyti duomenys,

nustatyti atliekant tyrimus atskirai su vildagliptinu ir metforminu.

Vildagliptinas

Šunims stebėtas intrakardinio impulso laidumo sulėtėjimas, tokio poveikio nesukėlusi dozė buvo

15 mg/kg (7 kartus didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme pagal C

Žiurkėms ir pelėms stebėtas putotų alveolinių makrofagų kaupimasis plaučiuose. Tokio poveikio

žiurkėms nesukėlė 25 mg/kg dozė (5 kartus didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme pagal AUC), o

pelėms – 750 mg/kg dozė (142 kartus didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme).

Šunims pasireiškė virškinimo trakto simptomų, t.y. minkštos išmatos, gleivingos išmatos,

viduriavimas ir, skiriant didesnes dozes, kraujas išmatose. Tokio poveikio nesukeliančios dozės

nebuvo nustatytos.

Įprastinių

in vitro

in vivo

genotoksiškumo tyrimų metu vildagliptinas nebuvo mutageniškas.

Žiurkių vislumo ir ankstyvojo embriono vystymosi tyrimų metu nenustatyta, kad dėl vildagliptino

skyrimo mažėtų vislumas, reprodukcinė funkcija ar būtų pažeistas ankstyvas embriono vystymasis.

Toksinis poveikis embrionui ir vaisiui vertintas žiurkėms ir triušiams. Žiurkėms stebėtas padidėjęs

banguotų šonkaulių dažnis, susijęs su tuo, kad mažėjo patelių kūno svoris; tokio poveikio nebuvo

skiriant 75 mg/kg dozę (10 kartų didesnę už ekspoziciją žmogaus organizme). Tik tada, kai pasireiškė

stiprus toksinis poveikis patelei, triušiams stebėtas sumažėjęs vaisiaus svoris ir skeleto pakitimai,

rodantys vystymosi sulėtėjimą; tokio poveikio nestebėta skiriant 50 mg/kg dozę (9 kartus didesnę už

ekspoziciją žmogaus organizme). Prenatalinio ir postnatalinio vystymosi tyrimai atlikti su žiurkėmis.

Pakitimų, t.y. laikinai sumažėjęs kūno svoris ir sulėtėjęs motorinis aktyvumas F1 kartoje, stebėta tik

tada, kai skiriant ≥ 150 mg/kg dozę pasireiškė toksinis poveikis patelei.

Dvejų metų trukmės kancerogeniškumo tyrimas atliktas su žiurkėmis, kurioms buvo skiriama

geriamoji iki 900 mg/kg dozė (maždaug 200 kartų didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme, skiriant

didžiausią rekomenduojamą dozę). Padidėjusio navikų dažnio dėl vildagliptino skyrimo nestebėta.

Kitas dvejų metų trukmės kancerogeniškumo tyrimas atliktas su pelėmis, kurioms buvo skiriama

geriamoji iki 1000 mg/kg dozė. Stebėtas padidėjęs pieno liaukų adenokarcinomų ir hemangiosarkomų

dažnis, tokio poveikio nesukėlė, atitinkamai, 500 mg/kg dozė (59 kartus didesnė už ekspoziciją

žmogaus organizme) ir 100 mg/kg dozė (16 kartų didesnė už ekspoziciją žmogaus organizme).

Manoma, kad padidėjęs šių navikų dažnis pelėms nerodo reikšmingos rizikos žmogui, nes

vildagliptinas ir jo pagrindinis metabolitas nėra genotoksiški, be to, navikai vystėsi tik vienai gyvūnų

rūšiai, kai buvo didelė sisteminė ekspozicija.

13 savaičių trukmės toksiškumo tyrimų su cynomolgus beždžionėmis metu skiriant ≥ 5 mg/kg per parą

dozę, stebėtas odos pažeidimas. Šių pažeidimų buvo tik galūnėse (letenose, pėdose, ausyse ir

uodegoje). Skiriant 5 mg/kg per parą dozę (maždaug atitinka žmogaus organizme susidarančią AUC

ekspoziciją, kai vartojama 100 mg dozė), atsirado tik pūslių. Net ir tęsiant gydymą, jos išnyko

savaime ir nebuvo susijusios su jokiais histopatologiniais sutrikimais. Besisluoksniuojanti oda,

besilupanti oda, šašai ir opelės ant uodegos su būdingais histopatologiniais pakitimais stebėtos

skiriant ≥ 20 mg/kg per parą dozę (maždaug 3 kartus didesnę už žmogaus organizme susidarančią

AUC ekspoziciją, kai vartojama 100 mg dozė). Uodegos nekroziniai pažeidimai stebėti skiriant

≥ 80 mg/kg per parą dozę. Odos pažeidimai buvo negrįžtami per 4 savaičių gijimo periodą

beždžionėms, kurioms buvo skiriama 160 mg/kg per parą.

Metforminas

Įprastų farmakologinio saugumo, kartotinių dozių toksiškumo, genotoksiškumo, galimo

kancerogeniškumo ir toksinio poveikio reprodukcijai ikiklinikinių metformino tyrimų duomenys

specifinio pavojaus žmogui nerodo.

6.

FARMACINĖ INFORMACIJA

6.1

Pagalbinių medžiagų sąrašas

Tabletės pagrindas

Hidroksipropilceliuliozė

Magnio stearatas

Tabletės dangalas

Hipromeliozė

Titano dioksidas (E 171)

Geltonasis geležies oksidas (E 172)

Makrogolis 4000

Talkas

6.2

Nesuderinamumas

Duomenys nebūtini.

6.3

Tinkamumo laikas

PA/Alu/PVC/Alu 2 metai

PCTFE/PVC/Alu 18 mėnesių

6.4

Specialios laikymo sąlygos

Laikyti ne aukštesnėje kaip 30

C temperatūroje.

Laikyti gamintojo pakuotėje (lizdinėje plokštelėje), kad preparatas būtų apsaugotas nuo drėgmės.

6.5

Talpyklės pobūdis, jos turinys

Aliuminio/Aliuminio (PA/Alu/PVC/Alu) lizdinė plokštelė

Tiekiamos pakuotės po 10, 30, 60, 120, 180 ar 360 plėvele dengtų tablečių ir grupinės pakuotės,

kuriose yra po 120 (2 pakuotės po 60), 180 (3 pakuotės po 60) ar 360 (6 pakuotės po 60) plėvele

dengtų tablečių.

Polichlortrifluoretileno (PCTFE)/PVC/Alu lizdinė plokštelė

Tiekiamos pakuotės po 10, 30, 60, 120, 180 ar 360 plėvele dengtų tablečių ir grupinės pakuotės,

kuriose yra po 120 (2 pakuotės po 60), 180 (3 pakuotės po 60) ar 360 (6 pakuotės po 60) plėvele

dengtų tablečių.

Gali būti tiekiamos ne visų dydžių pakuotės ir ne visų stiprumų tabletės.

6.6

Specialūs reikalavimai atliekoms tvarkyti

Specialių reikalavimų nėra.

7.

REGISTRUOTOJAS

Novartis Europharm Limited

Vista Building

Elm Park, Merrion Road

Dublin 4

Airija

8.

REGISTRACIJOS PAŽYMĖJIMO NUMERIS (-IAI)

Icandra 50 mg/850 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/08/484/001-006

EU/1/08/484/013-015

EU/1/07/425/019–024

EU/1/07/425/031–033

Icandra 50 mg/1000 mg plėvele dengtos tabletės

EU/1/07/425/007–012

EU/1/07/425/016–018

EU/1/07/425/025–030

EU/1/07/425/034–036

9.

REGISTRAVIMO / PERREGISTRAVIMO DATA

Registravimo data 2008 m. gruodžio 1 d.

Paskutinio perregistravimo data 2013 m. liepos 31 d.

10.

TEKSTO PERŽIŪROS DATA

Išsami informacija apie šį vaistinį preparatą pateikiama Europos vaistų agentūros tinklalapyje

http://www.ema.europa.eu

EMA/799999/2012

EMEA/H/C/001050

EPAR santrauka plačiajai visuomenei

Icandra

vildagliptinas ir metformino hidrochloridas

Šis dokumentas yra Icandra Europos viešo vertinimo protokolo (EPAR) santrauka. Jame paaiškinama,

kaip Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas (CHMP) įvertinęs vaistą priėmė nuomonę, kuria

rekomenduoja suteikti Icandra rinkodaros teisę ir pateikia jo vartojimo rekomendacijas.

Kas yra Icandra?

Icandra – tai vaistas, kurio sudėtyje yra veikliųjų medžiagų vildagliptino ir metformino hidrochlorido.

Gaminamos šio vaisto tabletės (50 mg/850 mg ir 50 mg/1 000 mg).

Kam vartojamas Icandra?

Icandra naudojamas II tipo diabetu sergantiems suaugusiems pacientams gydyti. Jis gali būti

skiriamas:

pacientams, kurių liga nepakankamai gerai kontroliuojama didžiausia toleruojama metformino

doze;

pacientams, kurie jau vartoja vildagliptiną ir metforminą atskiromis tabletėmis;

kartu su sulfonilkarbamidais (kitu vaistu nuo diabeto), dieta ir mankšta pacientams, kurių diabetas

nepakankamai kontroliuojamas metforminu ir sulfonilkarbamidais;

kartu su insulinu, dieta ir mankšta pacientams, kurių diabetas nepakankamai kontroliuojamas

stabilia insulino doze ir metforminu.

Vaisto galima įsigyti tik pateikus receptą

Kaip vartoti Icandra?

Rekomenduojama Icandra dozė – po vieną tabletę du kartus per parą. Viena tabletė geriama ryte, kita

– vakare. Pradinė vaisto dozė priklauso nuo pacientui paskirto gydymo ir tikėtino Icandra poveikio,

7 Westferry Circus

Canary Wharf

London E14 4HB

United Kingdom

An agency of the European Union

Telephone

+44 (0)20 7418 8400

Facsimile

+44 (0)20 7418 8416

E-mail

info@ema.europa.eu

Website

www.ema.europa.eu

© European Medicines Agency, 2012. Reproduction is authorised provided the source is acknowledged.

tačiau rekomenduojama skirti panašią į jau vartojamą metformino dozę. Vildagliptiną ir metforminą jau

vartojantys pacientai šiuos vaistus turi pakeisti tokia Icandra doze, kurioje yra toks pat kiekvienos

veikliosios medžiagos kiekis. Nerekomenduojama vartoti didesnės kaip 100 mg vildagliptino dozės.

Vartojant Icandra valgiu metu arba iš karto po jo, nepageidaujamas metformino poveikis skrandžiui

gali būti silpnesnis.

Icandra negalima skirti pacientams, kurie turi vidutinio sunkumo ar sunkių inkstų veiklos sutrikimų

arba kepenų veiklos sutrikimų. Icandra vartojančių vyresnio amžiaus pacientų inkstų funkciją reikia

nuolat stebėti.

Kaip veikia Icandra?

II tipo diabetas yra liga, kai kasa nesugeba pagaminti užtektinai insulino gliukozės (cukraus)

koncentracijai kraujyje reguliuoti arba kai organizmas negali veiksmingai panaudoti insulino. Icandra

sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos, kurių kiekviena turi skirtingą poveikį. Vildagliptinas, kuris yra

dipeptidil-peptidazės (DPP-4) inhibitorius, slopina hormonų inkretinų skaidymą organizme. Pavalgius

šie organizme išskiriami hormonai skatina kasą gaminti insuliną. Didindamas hormonų inkretinų

koncentraciją kraujyje, vildagliptinas skatina kasą gaminti daugiau insulino, kai gliukozės koncentracija

kraujyje yra didelė. Vildagliptinas neveikia esant žemai gliukozės koncentracijai kraujyje. Padidindamas

insulino koncentraciją ir sumažindamas hormono gliukagono koncentraciją, vildagliptinas taip pat

sumažina kepenyse pagaminamo gliukagono kiekį. Metforminas slopina gliukozės gamybą ir mažina jos

pasisavinimą žarnyne. Veikiant abiem veikliosioms medžiagoms, sumažėja gliukozės koncentracija

kraujyje ir taip geriau reguliuojamas II tipo diabetas.

Kaip buvo tiriamas Icandra?

Kaip atskiras vaistas vildagliptinas Europos Sąjungoje įregistruotas 2007 m. rugsėjo mėn. Galvus

pavadinimu, o metforminu ES prekiaujama nuo 1959 metų. Vildagliptiną galima vartoti kartu su

metforminu gydant II tipo diabetu sergančius pacientus, kurių liga nepakankamai kontroliuojama vien

tik metforminu. Icandra vartojimui toms pačioms indikacijoms pagrįsti, pasinaudota Galvus, vartojamo

kaip papildomas vaistas su metforminu, metforminu ir sulfonilkarbamidais ar metforminu ir insulinu,

tyrimais. Tyrimuose lygintas Galvus ir placebo poveikis ir matuotas glikozilinto hemoglobino (HbA1c)

kiekis kraujyje, kuris rodo, ar gerai reguliuojama gliukozės koncentracija kraujyje.

Pareiškėjas taip pat pateikė dviejų tyrimų rezultatus, rodančius, kad dviejų stiprumų Icandra tablečių

veikliąsias medžiagas organizmas pasisavino taip pat, kaip ir atskiromis tabletėmis vartojamas

veikliąsias medžiagas.

Kokia Icandra nauda nustatyta tyrimuose?

Vildagliptinas, skiriamas kartu su metforminu, veiksmingiau už placebą (preparatą be veikliosios

medžiagos) mažino HbA1c kiekį. Pacientų, kurie papildomai vartojo vildagliptiną, organizme HbA1c

kiekis po 24 savaičių sumažėjo 0,88 proc. punkto (iš pradžių jis siekė 8,38 proc.), o pacientų, kurie

papildomai vartojo placebą, pakito mažiau ir net padidėjo 0,23 proc. punkto (iš pradžių jis siekė

8,3 proc.). Kiti tyrimai parodė, kad su metforminu vartojamas vildagliptinas buvo veiksmingesnis už

placebą, kai kartu buvo vartojami sulfonilkarbamidai arba insulinas.

Kokia rizika siejama su Icandra vartojimu?

Dažniausi Icandra šalutiniai reiškiniai (pasireiškę daugiau negu 1 iš 10 pacientų) yra pykinimas,

vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir apetito praradimas. Išsamų visų šalutinių reiškinių, apie

kuriuos pranešta gydant Icandra, sąrašą galima rasti pakuotės lapelyje.

Icandra

EMA/799999/2012

Icandra negalima vartoti esant padidėjusiam jautrumui (alergijai) vildagliptinui, metforminui ar bet

kuriai kitai pagalbinei medžiagai. Vaisto taip pat negalima skirti pacientams, kurie serga diabetine

ketoacidoze (jų kraujyje yra didelė ketonų ir rūgščių koncentracija), patyrė diabetinę komą, inkstų ar

kepenų veiklos sutrikimų, serga ligomis, kurios gali kelti pavojų inkstų veiklai arba kurios sumažina

audinių aprūpinimą deguonimi, kaip antai širdies ligos arba neseniai patirtas širdies smūgis. Vaisto taip

pat negalima skirti pacientams, kurie yra apsinuodiję alkoholiu (dėl pernelyg didelio alkoholio

vartojimo) arba serga alkoholizmu, taip pat žindančioms motinoms. Išsamų visų apribojimų sąrašą

rasite pakuotės lapelyje.

Kodėl Icandra buvo patvirtintas?

CHMP nusprendė, kad su metforminu vartojamas vildagliptinas sumažina gliukozės koncentraciją

kraujyje, ir pacientams, gaunantiems abi veikliąsias medžiagas vienoje tabletėje, lengviau laikytis

paskirto gydymo režimo. CHMP taip pat atsižvelgė į tai, kad vildagliptino ir metformino derinys buvo

veiksmingas, kai jis buvo papildomai vartojamas su sulfonilkarbamidais ar insulinu. Todėl komitetas

nusprendė, kad Icandra nauda yra didesnė už keliamą riziką, ir rekomendavo suteikti jo rinkodaros

teisę.

Kita informacija apie Icandra

Europos Komisija 2008 m. gruodžio 1 d. suteikė visoje Europos Sąjungoje galiojančią

Vildagliptin/Metformin Hydrochloride rinkodaros teisę. Vaisto pavadinimas buvo pakeistas į Icandra

2009 m. vasario 6 d.

Išsamų Icandra EPAR rasite agentūros interneto svetainėje adresu ema.europa.eu/Find

medicine/Human medicines/European Public Assessment Reports. Daugiau informacijos apie gydymą

Icandra rasite pakuotės lapelyje (taip pat EPAR dalis) arba teiraukitės savo gydytojo ar vaistininko.

Ši santrauka paskutinį kartą atnaujinta 2012-11.

Icandra

EMA/799999/2012

Aðrar vörur

search_alerts

share_this_information